Tarptautinė astronomų komanda panaudojo Čilėje 2600 m aukštyje esantį ESO VLT (Very Large Telescope) teleskopą tolimų galaktikų greičiams ir pasiskirstymui nustatyti. Viliamasi, kad gauti duomenys leis geriau suprasti spartėjantį Visatos plėtimąsi, kurį sukelia paslaptingoji tamsioji energija.

„Svarbiausias klausimas, į kurį mėgina atsakyti šiuolaikinė kosmologija, yra mūsų Visatos greitėjančio plėtimosi priežastys, – pasakoja Luidžis Guco (Luigi Guzzo), pagrindinis šios savaitės žurnale „Nature“ išspausdinto straipsnio autorius. – Mums pavyko parodyti, jog tokie grandioziniai stebėjimai, kuriais nustatome tolimų galaktikų greičius ir jų padėtis, yra galingas įrankis narpliojant šią paslaptį“.

Prieš dešimtmetį astronomai padarė stulbinantį atradimą, kai pavyko nustatyti, jog dabar Visata plečiasi greičiau negu praeityje.

„Tai reiškia, jog galimi du skirtingi variantai, – toliau aiškina kitas grupės narys Enzo Branchinis (Enzo Branchini). – Arba Visata yra užpildyta tamsiąja energija, kurios poveikis pasireiškia stūmos jėga, besipriešinančia visos Visatos medžiagos kuriamai gravitacijos jėgai, arba mūsų dabartinė gravitacijos teorija yra neteisinga ir ją reikia modifikuoti, pavyzdžiui, įtraukiant daugiau dimensijų“.

Dabartiniai Visatos plėtimosi spartos stebėjimai neparodo, kuris iš dviejų variantų yra teisingas, tačiau tarptautinė 51 mokslininko komanda rado būdą, padėsiantį išspręsti šią problemą. Mokslininkų pasiūlytoji idėja grindžiama tuo, kad stebimas tolimų galaktikų judėjimas vyksta dėl dviejų reiškinių: visuotinio Visatos plėtimosi, stumiančio galaktikos viena nuo kitos, bei gravitacinės kaimyninių galaktikų traukos, sukuriančios milžiniškas kosminio tinklo struktūras.

„Matuodami stebimų galaktikų greičius daugiau negu trisdešimt metų, astronomai sugebėjo atkurti trimatį galaktikų žemėlapį, kuriame matomas jų pasiskirstymas dideliuose Visatos tūriuose. Šis žemėlapis leido aiškiai išskirti tokius darinius kaip galaktikų spiečiai ir siūliškieji superspiečiai, – teigia dar vienas komandos narys Oliveris Le Fevras (Olivier Le Fèvre). – Bet išmatuoti greičiau taip pat suteikia informacijos ir apie vietinį galaktikų judėjimą, kuris įneša nedidelių, tačiau pastebimų Visatos žemėlapio iškraipymų. Mes parodėme, jog tokių iškraipymų nustatymas skirtingais Visatos istorijos laikotarpiais yra būdas patikrinti tamsiosios energijos prigimtį“.

L. Guco ir jo kolegoms šį efektą pavyko išmatuoti VIMOS spektrografu, kartu panaudojant vieną iš keturių 8.2 m ESO VLT teleskopų. Buvo gauti ir išanalizuoti kelių tūkstančių galaktikų spektrai iš maždaug 20 pilnų Mėnulių dangaus plotelio, kai Visatos amžius sudarė apie pusę dabartinio (prieš 7 mlrd. metų).

„Tai didžiausias kada nors homogeniškai apimtas dangaus plotas pasitelkiant spektroskopines priemones, – džiaugiasi O. Le Fevras. – Dabar mes turime daugiau nei 13 tūkst. spektrų iš šio ploto, o visas ištirtas tūris siekia daugiau nei 25 mln. kubinių šviesmečių“.

Astronomai gautus rezultatus palygino su dabartiniais Visatos iškraipymais.

Atsižvelgiant į netikslumus, dabartinės Visatos vaizdas reikalauja įvesti papildomą energiją, kurią kosmologinės konstantos pavidalu savo lygtyse buvo numatęs ir A. Einšteinas.

„Mes taip pat parodėme, kad padidinus savo matavimų apimtis apie dešimt kartų, šis būdas leistų pasakyti, ar spartėjantį kosminį plėtimąsi sukelia egzotiškos kilmės tamsioji energija, ar vis dėlto reikia modifikuoti gravitacijos dėsnius“, – apibendrina L. Guco.

„VIMOS su VLT būtų nuostabus darbo įrankis, padėsiantis toliau tęsti matavimus ir leisiantis atsakyti į šį esminį klausimą. Tai smarkiai paskatina mūsų komandą imtis netgi dar ambicingesnių tolimosios Visatos tyrinėjimo planų“, – priduria O. Le Fevras.

Komentarai (6)