Astronomai praneša, jog mūsų Paukščio tako galaktika ateityje tikrai susidurs su didžiuliu vandenilio debesimi, dar vadinamu Smito debesimi – ši kosminė katastrofa lems daugybės naujų žvaigždžių formavimąsi. Tačiau šiuo metu sunku pasakyti, ar žmonės galės stebėti šį kosminį reiškinį, nes susidūrimas, pasak astronomų, įvyks ne anksčiau nei po 20-40 mln.metų.

Smito debesis – vandenilio dujų telkinys, mokslininkams žinomas dar nuo 1962 metų, kuomet jį atrado Gailas Smitas. Šis kosminis objektas vėliau ir buvo pavadintas atradėjo garbei Smito debesimi. Iki šiol mokslininkai nežinojo, ar Smito debesis juda link Paukščių tako ar šalia jo. Atsakymą pateikė JAV nacionalinės radijo astronomijos observatorijos ir Viskonsino universiteto mokslininkų komanda, skaitydama pranešimą Teksase vykusio 211 Amerikos astronomų bendruomenės susitikime.

Po paskutinių stebėjimų tapo aišku, jog Smito debesis, kurio ilgis yra 11 tūkst. šviesmečių, o plotis 2.5 tūkst. šviesmečių, tikrai susidurs su Paukščio tako galaktika. Smito debesis, kuriame yra tiek vandenilio, kad užtektų milijonui tokių dangaus kūnų kaip Saulė susiformavimui, juda mūsų galaktikos link 240 km/s greičiu. Jau dabar Smito debesies kraštai liečiasi su mūsų galaktikos kraštais (dailininko iliustracijoje matyti link mūsų galaktikos artėjantis Smito debesis).

Visgi Smito debesiui susidūrus su Paukščių taku Žemei pavojus negrės, nes susidūrimas įvyks 40 tūkst. šviesmečių nuo jos.

Astronomų teigimu, jei žmogus galėtų stebėti Smito debesies susidūrimą su Paukščių taku, tai susidūrimas atrodytų kaip bombos sprogimas, o dangus pasipuoštų įvairiomis spalvomis, kaip per naujametinius fejerverkus.

Pasak mokslininkų, po susidūrimo atsiras daug naujų dujų, kurios savo sudėtimi skirsis nuo dabar esančių. Smūginė banga paskatins naujų žvaigždžių formavimą, tačiau jos bus didžiulės ir gyvuos santykinai neilgai. Jų gyvavimas baigsis sprogimais, panašiai kaip supernovų atveju.

Komentarai (4)