Atrasta artimiausia neutroninė žvaigždė?  (0)

McGilo universiteto Monrealyje (Kanada) ir Pensilvanijos valstybinio universiteto (JAV) mokslininkai pranešė atradę naują kompaktišką objektą, kuris jų manymu gali būti artimiausia Saulei neutroninė žvaigždė. Pirmasis dėmesį į šį objektą atkreipė McGilo universiteto astronomas Robertas Rutledžas (Robert Rutledge), analizuodamas 1990-1999 m. veikusios rentgeno spindulių kosminės observatorijos „ROSAT“ archyvą.

Paaiškėjus, jog šis Mažuosiuose Grįžulo Ratuose esantis rentgeno spindulių šaltinis nebuvo aptiktas jokiuose kituose spinduliavimo diapazonuose, tyrėjai nukreipė į jį NASA Swift orbitinės observatorijos teleskopus ir aptiko, kad objektas tebespinduliuoja rentgeno srityje, tačiau yra visiškai nematomas ultravioletiniuose spinduliuose. Pasitelkę NASA “Chandra“ orbitinę rentgeno spindulių observatoriją, mokslininkai patikslino šio objekto koordinates ir nustatė, kad tai yra taškinis šaltinis. Norėdami nustatyti jo šviesį optinėje srityje, mokslininkai paprašė stebėjimo laiko prie vieno iš didžiausių pasaulio optinių teleskopų - 8.1 m skersmens vieno iš dviejų Gemini teleskopų Havajuose. Tačiau ir šis galingas teleskopas negalėjo aptikti jokio objekto regimojoje srityje, kurį būtų buvę galima sutapatinti su rentgeno spindulių šaltiniu.

Taip mokslininkai galutinai įsitikino, jog greičiausiai aptiko kompaktišką neutroninę žvaigždę, tačiau su gana neįprastomis savybėmis – šalia jos nėra nei supernovos liekanų, nei kaimyninių žvaigždžių. Tokių vienišų neutroninių žvaigždžių iki šiol buvo žinoma tik septynios. Astronomų bendruomenėje jos neoficialiai vadinamos „šauniuoju septynetu“. Naujai atrastąjį objektą atradėjai su jumoru pavadino Kalvera – banditų vadeivos žinomame amerikiečių 60-jų metų filme „Šaunioji septyniukė“ vardu.

Taip jie, matyt, norėjo pabrėžti, kad naujai atrastoji neutroninė žvaigždė nors ir priklauso tai pačiai grupei, tačiau gerokai nuo jos skiriasi. Svarbiausias skirtumas – jos galaktinės koordinatės. Jei visos kitos vienišos neutroninės žvaigždės yra apytikriai Paukščių Tako plokštumoje, tai priimant, kad kitos Kalveros fizikinės savybės yra analogiškos „šauniajam septynetui“, Kalvera turėtų būti nutolusi nuo mūsų Galaktikos plokštumos net per 6.7 kiloparseko. Kad atsidurtų taip toli nuo Galaktikos disko, jai tektų skrieti neįtikėtinu 6700 km/s greičiu. Mokslininkų manymu, tai visiškai neįtikėtina, todėl jie mano, kad arba Kalvera yra žinomos rūšies neutroninė žvaigždė su neįprastomis savybėmis, arba priklauso visiškai naujam neutroninių žvaigždžių tipui, ir turėtų būti nukeliavusi netoli nuo savo gimimo vietos Paukščių Tako diske. Tokiu atveju jos atstumas turėtų būti tarp 250 ir 1000 šviesmečių nuo Saulės, t.y. ji gali būti pati artimiausia mums neutroninė žvaigždė.

Jei tai iš tikrųjų taip, žvaigždė turėtų būti „pasiekiama“ paralakso matavimams, todėl galimas dalykas, netrukus sužinosime ar teisūs buvo straipsnio, priimto spausdinti žurnale „Astrophysical Journal“ autoriai.

Neutroninės žvaigždės - vieno paskutiniųjų evoliucijos etapų žvaigždės. Įvykus gravitaciniam kolapsui ir susijungus elektronams su protonais, to­kios žvaigždės susideda beveik vien iš neutronų (išskyrus ~1 km storio paviršinį ge­ležies branduolių sluoksnį). Spinduliuoja visų bangų ilgių elektromagnes bangas – nuo radijo iki gama spindulių. Lengviau­siai atrandamos pagal periodiškai pasikartojančius radijo bangų impulsus. Dažniausiai susidaro po supernovų sprogimų.

Plačiau: MokslasPlius

Komentarai (0)