Žemės susidūrimas su Apophis asteroidu - viena iš daugelio nepasitvirtinusių prognozių ar baisi realybė? (16)
Asteroidai - neatsiejama Saulės sistemos dalis. Kol jie pakankamai toli nuo Žemės, tol mums nedaro jokios įtakos. Tačiau karts nuo karto jie priartėja prie Žemės ir susidūrimas tampa neišvengiamas. Jei asteroidas mažesnio skresmens nei 100 metrų, tai nėra didelė problema. Tačiau didesnio skresmens asteroidai neišvengiamai sukelia dideles katastrofas. Siekiant laiku pasirengti tokiems neprašytiems svečiams, astronomai nuolat seka pavojingusius asteroidus ir sudarinėja jų galimus maršrutus ir skaičiuoja tikimybę susidurti su Žeme. Viena iš dabartinių niūrių prognozių - laukiamas susidūrimas su Apophis asteroidu 2029 arba 2036 metais. Kas tai - dar vienas klaidingas spėjimas ar reali grėsmė?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Perspėjimų lavina
Kuo daugiau asteroidų aptinkama, tuo labiau daugėja pranešimų apie arti Žemės pralekiančius asteroidus. JAV artimų Žemei asteroidų ir kometų paieškų centras “Linear” Niu Meksiko valstijoje 2002 kovo 12 d. aptiko tolstantį 70 m skersmens asteroidą EM7, kuris prieš 4 dienas buvo praskriejęs 460 000 km nuo Žemės. Tai truputį toliau nei vidutinis Mėnulio nuotolis – 384 000 kilometrų. Birželio 14 d. panašiai pasielgė maždaug tokio pat dydžio asteroidas, pavadintas MN. Šį kartą jis praskriejo tik už 120 000 km nuo Žemės, t.y. tris kartus arčiau negu Mėnulis. Per visą asteroidų stebėjimo istoriją, kuri trunka 200 metų, atrasti tik šeši kūnai, praskrieję arčiau Mėnulio. 2002 m. liepos 21 d. pro Žemę pralėkė dar stambesnis asteroidas NY40. Jo skersmuo – apie 500-800 metrų. Šį kartą atstumas buvo kiek didesnis už Mėnulio – 526 000 km.
Negana to, tais pačiais metais liepos mėnesį Anglijos žiniasklaida paskelbė sensaciją, kad 2 km skersmens asteroidas NTZ, atrastas liepos 9 d., 2019 m. vasario 1 d. gali smogti į Žemę. Tik po kelių dienų, patikslinus asteroido orbitą, paaiškėjo, kad susidūrimo nebus, nebent tai įvyks po 40 metų.
Tokios pronozės apie galimą susidūrimą su meteoritais pasigista nuolatos. Maždaug po vienerių metų apie 2008 metų liepos 21 d. palygint didelis (800 m) neseniai atrastas asteroidas praskries pro Žemę vos 433 000 km atstumu. Tai yra, kiek toliau nei Mėnulis. Asteroidas turėtų būti matomas. Susidūrimo 2008 metais tikimybė – labai maža tik 1:6000000000, tačiau šis asteroidas turi net 165 galimybes susidurti su Žeme ateityje. Tai vienas didžiausių iki šiol Žemei grėsmę kėlusių asteroidų, o laiko pakeisti jo kryptį iki 2008 metų šiuo metu žinomais būdais būtų per mažai. Po tokio susidūrimo Žemėje gyvųjų organizmų turėtų gerokai sumažėti dėl klimato pokyčių (pagal vieną hipotezių - asteroido susidūrimas su Žeme lėmė dinozaurų išnykimą).
Kito asteroido (296 m skersmens) 2004-MN4 arba dar vadinamo Apophis susidūrimo su Žeme 2029 balandžio 13 (penktadienį) tikimybė kur kas didesnė - 1:300. Dešimties balų skalėje tai prilygsta 2 balams. Iki šiol visos susidūrimo galimybės neviršydavo 1 balo. Tačiau pastarojo nukritimas į Žemę gali globalinių kataklizmų ir nesukelti. Nukritus į vandenyną, kiltų cunamio banga. Jei susidūrimas su Žeme 2029 metais neįvyktų, jau 2036 metais jis vėl priartėtų prie Žemės ir susidūrimo tikimybė būtų - 1:6000.
Nerimas dėl Apophis
Nors įspėjimų srautas nemažėja, tačiau tokios didelės tikimybės (1:300) kaip Apophis atveju nėra buvę senokai, todėl tai privertė sunerimti pasaulio astronomus ir net JTO organizaciją. Tuo labiau, jog išvengus pirmojo susidūrimo, dar grėstų antrasis - kurio patikslinta kontakto data - 2036 m. balandžio 13 d. Visgi didžiausią nerimą kol kas kelia 2029 metų galimas susidūrimas. Tuo metu asteroidas priartės prie Žemės atstumu, lygiu 1/10 kelio iki mėnulio. Paskutinį sykį asteroidas prie Žemės taip priartėjęs buvo tik prieš 1300 metų. Nors pagal pirminius skaičiavimus Žemė nėra jo kelyje, tačiau tokiu atstumu veikianti milžiniška Žemės traukos jėga gali įtakoti asteroido trajektoriją. Dėl šios priežasties ir kitų kosminių faktorių galimi 45 tūkstančiai scenarijų. Pagal vieną iš jų spėjama, jog susidūrimas įvyks kažkur linijoje, vedančioje nuo Sibiro į rytus link vakarinės Afrikos pakrantės. Nors tokio scenarijaus tikimybė – viena iš 45 tūkstančių, ekspertai teigia, jog grėsmė pakankamai reali, kad būtų apsvarstyta Jungtinių tautų dienotvarkėje, praneša portalas „New Scientist“. Juodraštinis susidūrimo prevencijos plano variantas bus pasirašytas 2009 m.
Apophis vardu asteroidas pavadintas neatsitiktinai - tai graikiškai užrašytas Egipto tamsos ir mirties dievo Apep vardas. Egiptiečių mitologijoje Apep dievas vaizduojamas kaip didelė gyvatė, tūnanti amžinojoje Duato (požeminio pasaulio) tamsoje ir kiekvienos nakties metu siekia sunaikinti Saulę. Šis niūroku vardu asteroidas pakrikštytas 2005 metų liepos 19 d.
Šiuo metu vis dar atliekami asteorido stebėjimai ir tikslinama jo trajektorija. Pasak profesoriaus Daniel Scheerer, pagal dabartinius sakičiavimus jau yra aišku, jog 2029 metais asteroidas pralėks kaip niekada iki šiol arti Žemės planetos. Šis kosminis kūnas jau pernai buvo priskirtas prie Žemei pavojingųjų asteroidų klasės, kurių iš viso dabar priskaičiuojama apie 600.
Tolesnius asteroido stebėjimus komplikuoja tai, jog nuo 2007 iki pat 2012 Apophis orbita priartės prie Saulės ir jį stebėti vizualiai bus sudėtinga. Todėl astronomai nori, tik atsiradus galimybei ir ne vėliau kaip 2013-2014 metais, prie asteroido pritvirtinti radio siųstuvą.
Skaičiuodami kosminės uolos trajektoriją, astronomai sudarė galimą jos koridorių, į visas puses nutolusį po kelis tūkstančius kilometrų. Jei asteroidas 2029 metais ir prasilenkia su Žeme, tačiau galimų trajektorijų koridoriuje, dėl planetos traukos, jo kelias pasikeičia netinkama kryptimi, 2036 sūsidūrimas tampa beveik neišvengiamas. Tačiau šiame koridoriuje nustatytos kelios trajektorijos, į kurias pakreipus asteroidą, susidūrimo su Žeme tikimybė 2036 metais sumažėtų iki 1:10 tūkstančių. Tačiau kol kas visos trajektorijos ir visi variantai sudarytame koridoriuje yra vienodai tikėtini.
Sprendimų paieška
„Kažkas turės priimti sprendimą”, - sako Russell Schweickart, buvęs erdvėlaivio „Apollo” astronautas ir Kosmoso tyrinėtojų asociacijos įkūrėjas. Jo teigimu, kadangi bet kuris planas išvengti asteroido turės būti įgyvendintas dar gerokai prieš sužinant, kur tiksliai jis nukris jei įvyktų susidūrimas su Žeme, „sprendimas turės būti tarptautinis”.
Per pastaruosius 10 metų pasaulio astronomai aptiko maždaug 90 proc. visų asteroidų, kurie Žemėje sukeltų pasaulinę katastrofą. Manoma, kad per ateinančią dekadą naujų technologijų pagalba bus surasta ir dauguma likusiųjų didžiųjų asteroidų bei daug mažesnių grėsmių, kaip, pavyzdžiui, 250 metrų skersmens „Apophis”, kuris gali nusinešti milijonus gyvybių ir padaryti daug žalos regioniniu mastu.
Šiuo metu NASA išskiria 127 kosmoso objektus, keliančius grėsmę Žemei. R. Schweickart spėja, kad iki 2020-ųjų sąraše atsiras tūkstančiai vardų. Dėl paklaidų apskaičiuojant asteroidų trajektorijas daug jų iš pradžių pasirodo turintys nedidelę, bet realią galimybę nukristi mūsų planetoje per kelis ateinančius dešimtmečius. Papildomi skaičiavimai nuramina dažnai, bet ne visada.
„Jei lauksime, kol būsime tikri, gali būti per vėlu”, - sako buvęs astronautas.
Kiek toks susidūrimas atneštų žalos? Visos planetos gyvybės jis suanikinti negalės - tam neužteks jo gabaritų. Tačiau didelių žmonių aukų ir materialinių nuostolių išvengti nepavyktų.
Tad ką reikės daryti, jei paaiškės, kad „Apophis” visgi susidurs su Žeme? Ed Lu, NASA Teksaso kosmoso centro atstovas, įspėja, kad „paprasti metodai nėra tokie jau paprasti”, kai kalba pasisuka link būdų stoti skersai kelio milžiniškiems uolienų luitams, skriejantiems per Saulės sistemą. Viena iš labiausiai vengiamų galimybių – branduolinio ginklo panaudojimas asteroidui suskaldyti, kadangi taip viena grėsmė gali virsti daugeliu. Tačiau tuo pačiu NASA specialistai jau ima ruošti branduolinę raketą galimam "atsarginiam" planui. Ji turėtų ne suskaldyti asteoridą, tačiau pakreipti jo trajektoriją Žemei nepavojinga linkme.
Lu siūlomas sprendimas – „gravitacinis vilkikas”, kitaip tariant, gana didelis erdvėlaivis, kurį reiktų priartinti prie asteroido ir pakeisti jo trajektoriją, išnaudojant traukos jėgą, susidarančią tarp kūnų. Nors toks metodas atima daug laiko ir ne visada suveikia, jo privalumas yra tas, kad vienu metu būtų kontroliuojamas visas objektas.
„Mes negalime išvengti uragano”, - sako R. Schweickart. „Tačiau mes galime išvengti asteroido smūgio, nežymiai pakeisdami Saulės sistemą, kad gyvybė Žemėje tikrai išliktų”.
Parengta pagal:
- Апокалипсис на планете. Виновник – демон тьмы из Вселенной
- JTO ėmėsi asteroidų problemos
- Pavojingi asteroidai