Aptikta "pragariško" karščio planeta (0)
Astronomijos mėgėjai ir toliau lepinami naujais atradimais, kuriuos "dovanoja" šiuolaikinės kosmoso stebėjimo technologijos. Šį sykį orbitinis teleskopas Spitzer padėjo aptikti pačią karščiausią iki šiol žinomą planetą, pavadintą HD 149026b. Jos paviršiaus temperatūra – lygiai 2040 laipsnių Celsijaus, kas beveik prilyksta nedidelių žvaigždžių temperatūrai. Palyginimui: karščiausia Saulės sistemos planeta Venera įkaitusi „tik“ iki 462 laipsnių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV mokslininkų, vadovaujamų profesoriaus Joseph Harrington, atrastoji dujinė milžinė sukasi aplink žvaigždę Herkulio žvaigždyne už 279 šviesmečių nuo Žemės (vienas šviesmetis – maždaug 10 trilijonų kilometrų). HD 149026b priklauso tranzitinių planetų tipui - sukdamasi apie savo žvaigždę ji periodiškai praslenka tarp motininės žvaigždės ir Žemės stebėtojų. Mokslininkai išmatavo planetos temperatūrą, lygindami žvaigždės skleidžiamos šviesos pokyčius, kurie atsiranda, kai planeta ją iš dalies užstoja.
Klimatas čia iš tikro panašus į pragarą - ji ne tik pekliškai karšta, bet ir tamsi. Todėl ji praktiškai neatspindi žavigždės šviesos. Nors ir sugerdama didžiąją šviesos dalį, visgi dėl aukštos temperatūros ji šiek tiek išspinduliuoja ir regimo spektro šviesos. Panašiai kaip įkaitusi laužo žarija.
Nors mokslininkai spėja, kad planeta įkaista dėl sugeriamos šviesos, visgi tai pilnai nepaiškina šio fenomeno. Nuo žvaigždės HD 149026b nutolusi 25 kartus mažiau, nei Žemė nuo Saulės, tačiau ir tai nesudaro reikiamų prielaidų tokiai aukštai temperatūrai - ji netūrėtų viršyti Veneroje esančios temperatūros. Tikėtina, jog paslaptis slepiasi planetos sudėtyje.
HD 149026b turi labai didelį kiekį sunkiųjų elementų, sunkesnių už helį ir vandenilį. Pagal gautus duomenis tokių medžiagų pas ją daugiau, nei visoje Saulės sistemoje (aišku neskaitant pačios Saulės). Pagrindinė tokių elementų sankaupa - planetos branduolys, kurio masė viršija žemiškąją 70-90 kartų. Be to, nors planeta ir sudaryta iš dujų, ji mažesnė nei įprastas dujinis milžinas ir turi daug tankesnę atmosferą, kuri taip pat prisideda prie tokios aukštos temperatūros. Mokslininkai netgi spėja planetos atmosferoje esant tam tikrai nežinomai medžiagai, kuri intensyviai sugeria žvaigždės šviesą. Tai galėtų būti storas dujinio titano oksidų debesų sluoksnis, tačiau prie stebimų temperatūrų visas titanas kondensuotųsi ir iškristų ant planetos paviršiaus kritulių pavidalu.
Šaltinis: