Nustatyta zodiako kilmė (0)
Bradas Schaeferis – Luizianos universiteto (JAV) astronomas, naudodamasis moderniosiomis technologijomis ir keliais akmenimis, nustatė senovinių molinių plokštelių kilmę. Jis nurodė tikslią vietą ir datą. Manoma, kad plokštelėse pavaizduoti žvaigždynai yra šiais laikais naudojamo zodiako variantas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Plokštelėse, žinomose Mul Apin vardu, įrašyta apie 200 astronominių pastebėjimų, tarp kurių keleto žvaigždynų matavimai. Jie užrašyti dantiraščiu – Vidurio Rytų senovės raštu, kuris yra viena seniausių žinomų rašto formų. Plokštelės buvo sukurtos Babilone apie 687 m. pr. Kr., tačiau dauguma archeologų mano, kad plokšteles daug anksčiau sukūrė Asirijos astronomai. Buvo siūloma jas datuoti net iki 2300 m. pr. Kr.
Neseniai B. Schaeferis paskelbė, kad jo duomenimis plokštelės sukurtos 1370 m. pr. Kr., su vieno amžiaus paklaida. Jose surašyti pastebėjimai. Tarp jų pažymėta diena, kurią kiekvienais metais tam tikri žvaigždynai pasirodo rytiniame dangaus skliaute. Ši diena per tūkstantmečius kinta, nes Žemės ašis yra pasvirusi. „Tai tarsi didžioji laikrodžio rodyklė danguje“, – aiškino B. Schaeferis.
Gilindamasis į plokštelėse užrašytas datas ir turimą astronominę informaciją, kuomet tam tikri žvaigždynai matomi tiesiai virš galvos, B. Schaeferis sugebėjo nustatyti metus, kuriais pastebėjimai buvo padaryti. Jis taip pat nustatė, kad žmonės, kurie surašė duomenis, gyveno maždaug 100 km spinduliu nuo 35.1° šiaurės platumos, kur buvo įsikūrę senovės Asirijos miestai Ninova ir Asuras.
Savo atradimus mokslininkas pristatė Amerikos astronomijos draugijos vasaros susitikime, Havajuose. Stengdamasis juos patikrinti, B. Schaeferis pats atliko stebėjimus McDonaldo observatorijoje, Teksase. Jis nesinaudojo teleskopu, o tiesiog stebėjo nakties dangų. „Viskas, ką aš naudojau, buvo keli akmenys, reikalingi pažymėti vietai, kurioje stovėjau“, – sakė Schaeferis. Nepaisant paprastos technikos, jis nustatė savo buvimo vietą dar tiksliau negu Asirijos astronomai. Jis negalėjo paaškinti, kodėl jam tai pavyko.
„B. Schaeferio atliktas darbas užbaigė ilgai trukusius debatus“, – tvirtino Vienos universiteto Asirijos kultūros tyrinėtojas Hermannas Hungeris. Ankstesni istorikų mėginimai iššifruoti plokštelių įrašus buvo grindžiami atskiromis ten minimomis žvaigždėmis. B. Schaeferio atlikta statistinė stebėjimų analizė padarė didelį įspūdį istorikams, kurie anksčiau nesugebėjo to atlikti, sakė H. Hungeris. Jis priminė, kad istorikai plokšteles buvo priskyrę 1000 m. pr. Kr. radiniams, o tai sutampa su B. Schaferio skaičiavimais.
Šaltinis: MokslasPlius