Marso mokslinių tyrimų laboratorijai sukurtas didžiausias iki šiol apsauginis korpusas (8)
Nors naujoji konstrukcija atrodo tarsi NSO, tai tik apatinė dalis korpuso, į kurį bus patalpintas savaeigė Marso mokslinė laboratorija (Mars Science Laboratory Rover). Tai - kosminių tyrimų istorijoje didžiausias apsauginis atmosferinis korpusas - jo skersmuo yra 4,5m. Ankstesnis rekordas - beveik 3,9m - priklausė "Apollo" kapsulės apsauginiam temperatūriniam skydui. Beje, šis įrenginys yra ne tik paprasta apsaugos nuo sudegimo priemonė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visa apsauginė kapsulė talpins ir saugos Marso mokslinės laboratorijos (MSL) roverį kosminio skrydžio metu, taip pat nuo intensyvaus karščio, kurį sugeneruos trintis į raudonosios planetos atmosferą nusileidimo metu.
"Lockheed Martin" inžinieriams teko kurti beveik visas NASA užsakytas apsaugines kapsules nuo pat "Apollo" programos, tačiau nei viena dydžiu neprilygo naujajam gaminiui. Be apsauginės funkcijos korpusas taip pat bus papildoma laikančioji konstrukcija parašiutui, be to, gamintojo teigimu jame bus sumontuotas unikalus "dangaus keltuvas" - sistema, kuri turėtu minkštai nuleisti roverį ant Marso paviršiaus. Bikūginės formos MSL korpusas pagamintas iš korio formos aliumininės struktūros, kuri patalpinta tarp išorinių grafito epoksido lakštų. Paviršius padengtas terminės apsaugos sistema, sudaryta iš medžiagos "cork/silicone super light ablator (SLA) 561v", kuri buvo sukurta dar "Viking" eros nusileidimo aparatams.
"Didžiausias iššūkis gaminant apsauginį MSL korpusą, yra gigantiškas jo dydis", teigia kompanijos "Lockheed Martin Space Systems Company" programos vadovas Steve'as Jolly. "Jis beveik dvigubai didesnis nei tas, kuris buvo naudotas Marso tyrinėjimo zondams "Spirit" ir "Opportunity". Kai tenka gaminti tokių matmenų struktūras, atsiranda daugybė veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, įskaitant tą faktą, jog tai yra nešančioji vairavimo galimybę turinti kapsulė".
Vairavimo galimybė numatyta siekiant užtikrinti tikslesnį nusileidimą nei ankstesnių misijų metu. Vairavimas atliekamas išmetant balastą, kuris prieš įskriejant į atmosferą pakeičia masės centrą. Šis centro poslinkis sąveikoje su Marso atmosfera sukelia papildomą keliamąją jėgą ir leidžia panaudoti papildomus autonominius reaktyvinius manevravimo įtaisus.
Marso mokslinės laboratorijos paleidimas numatytas 2009 metų rudeniui. Jos gamintojas - "NASA Jet Propulsion Laboratory" - savo naujausiu kūriniu toliau plėtos "vandens ieškojimo" Marso tyrimų programos strategiją. Šių tyrimų tikslas yra nustatyti, ar planeta apskritai kada nors buvo gyvenama, tiksliau ištyrinėti raudonosios planetos klimatą bei geologiją ir atlikti kitus tyrimus, reikalingus norint pasiruošti žmogaus pilotuojamiems skrydžiams.
Antroji MSL apsauginio korpuso dalis - apsauginis terminis skydas - vis dar gaminamas "Lockheed Martin" gamykloje. Jis į Kennedy skrydžių centrą bus transportuotas 2009 metų balandį.