Indija pradėjo kosminę misiją į Mėnulį (Video) (0)
Šiąnakt 2 val. 50 min. Lietuvos laiku iš Indijos Satish Dhawano kosmodromo šalies pietuose buvo paleista raketa nešėja su Mėnulio palydovu „Chandrayaan-1“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis žodis sanskrito kalba reiškia „Mėnulio laivas“. Pradėjusi nuosavą Mėnulio tyrimų programą, Indija taps ketvirtąja pasaulio valstybe po Sovietų Sąjungos, JAV ir Japonijos, kurios valstybinė vėliava pasieks Mėnulio paviršių.
Indijos kosmoso tyrimų organizacija (IRSO) skelbia, kad „Chandrayaan-1“ Mėnulio tyrimų misija truks 2 metus. Raketa nešėja ir Mėnulio palydovas buvo pagaminti Indijoje, tačiau „Chandrayaan-1“ tyrimų programoje dalyvauja ir NASA, Europos kosmoso agentūra bei Bulgarijos mokslo akademija.
Indijos kosmoso tyrimų organizacijos pirmininkas G. Madhavanas Nairas „Polar Satellite Launch Vehicle“ raketos nešėjos su Mėnulio palydovu startą pavadino „istoriniu momentu“. „Mes pradėjome savo kelionę į Mėnulį“, - pareiškė jis. IRSO vadovo teigimu, raketa startavo sėkmingai ir po 18 minučių pasiekė numatytą orbitą. Šiuo metu Indijos kosminis laivas sukasi aplink Žemę orbitoje, kurios apogėjus – beveik 23 000 km, o perigėjus – 256 km. Skrydžio valdymo centras vėliau pradės keisti laivo orbitą, naudodamas jo variklį, iki ji pasieks 384 000 km aukštį.
Indijos kosmoso tyrimų organizacija planuoja išvesti „Chandrayaan-1“ į Mėnulio orbitą maždaug po 15 dienų. Indijos palydovas po orbitos korekcijos turėtų suktis aplink Mėnulį maždaug 100 kilometrų aukštyje.
590 kg sveriančiame palydove yra 11 moksliniams tyrimams skirtų instrumentų – 5 iš jų pagaminti Indijoje, 3 suteikė Europos kosmoso agentūra, 2 – NASA (tarp jų ledo paieškoms Mėnulio ašigalių regionuose skirtą radarą) ir 1 – Bulgarijos mokslininkai.
„Chandrayaan-1“ įranga dvejus metus tirs Mėnulio paviršių nagrinėdama jo cheminę sudėtį ir sudarinėdama erdvinius paviršiaus modelius. Tikimasi, kad vizualinių, infraraudonųjų ir rentgeno spindulių davikliai misijos metu padės sudaryti išsamų Mėnulyje esančių mineralų žemėlapį ir labai tiksliai sukartografuos jo paviršių. Itin didelis dėmesys bus skiriamas ašigalių regionams, kur, kaip manoma, gali būti vandens ledo sankaupų. Taip pat bus tiksliai išmatuotas radiacijos lygis įvairiuose Mėnulio regionuose.
Pranešama, kad Indijos palydovas padės parinkti vietą būsimajai Mėnulio bazei, kurią NASA planuoja statyti Mėnulio ašigalio regione.
„Chandrayaan-1“ taip pat yra atskiras zondas (Moon Impact probe), kuris iš 100 km aukščio orbitos bus nukreiptas į Mėnulio paviršių. Smūgio metu didelio tikslumo masės spektrometras registruos cheminę į erdvę išmestų uolienų sudėtį. Šiame zonde taip pat bus Indijos vėliavos atvaizdas, kuris simboliškai pasieks Mėnulio paviršių. Iki šiol į Mėnulį buvo atskraidintos tik trijų valstybių – Sovietų Sąjungos, JAV ir Japonijos – vėliavos.
Indijos kosmoso tyrimų organizacija pabrėžia didelę mokslinę savo pirmosios Mėnulio misijos reikšmę – jos teigimu, „Chandrayaan-1“ ne tik sudarys išsamiausią 3D Mėnulio atlasą, ištirs jo mineralinius išteklius, bet ir padės mokslininkams geriau suprasti Mėnulio ir visos Saulės sistemos formavimosi procesus.
Tačiau pirmoji Indijos kosminė misija į Mėnulį šalyje vertinama nevienareikšmiškai. Pagrindinis kritikų priekaištas – tai, kad valstybė, iki šiol nepajėgianti įveikti didelę savo piliečių dalį kamuojančio skurdo, „Chandrayaan-1“ programai skirtus 83 mln. JAV dolerių galėjo panaudoti naudingiau.
IRSO teigimu, dabartinis skrydis į Mėnulį – tik pirmasis jo tyrimų etapas. 2010 ar 2011 metais Indija ketina nugabenti į Mėnulį savo mėnuleigį, kuris tirs paviršiaus uolienas savo laboratorijoje ir duomenis perduos į aplink Mėnulį skriejantį „Chandrayaan-2“ palydovą.
