Indijoje pagamintas kosminis zondas penktadienį nutūpė Mėnulyje, paskelbė Indijos kosminių tyrimų organizacija (IKTO) apie šį savo šalies 45-erių metų kosminės programos pasiekimą. Zondas palietė Žemės palydovo paviršių 20 val. 34 min. Indijos (17 val. 04 min. Lietuvos) laiku. Išstumtas iš bepiločio aparato "Chandrayaan-1", skriejančio orbita aplink Mėnulį, jis leidosi 25 minutes, pasakojo IKTO atstovas S.Satishas.

Zondas su trimis tyrimo instrumentais bei Indijos vėliava, nutapyta ant išorinio skydo, nutūpė krateryje netoli pietinio ašigalio, sakė jis. "Zondui leidžiantis iš "Chandrayaan-1", vaizdo kamera transliavo Mėnulio atvaizdus į IKTO valdymo centrą", - pažymėjo S.Satishas iš Bangaloro, kuriame būstinę turi Indijos nacionalinė kosmoso tyrimų agentūra.

Ši kosminė Indijoje sukurtų aparatų kelionė prasidėjo spalio 22 dieną, kai raketa iškėlė "Chandrayaan-1" į kosminę erdvę. Apie pirmąją Indijos misiją Mėnulyje kalbėdamas IKTO pirmininkas Madhavanas Nairas sakė, kad tūpimas buvo idealus.

"Mes sėkmingai padėjome mūsų valstybės vėliavą ant Mėnulio paviršiaus", - sakė jis per spaudos konferenciją. "Mėnulis mums labai palankus, o misija - labai produktyvi ir vaisinga", - tęsė M.Nairas. "Mes dabar esame pigi kelionių į kosmosą agentūra", - pajuokavo jis, turėdamas omenyje vos 80 mln. dolerių misijos išlaidas.

Sėkmingas MIP paleidimas yra svarbus ne tik moksline, bet ir politine prasme. Jis simboliškai turėtų patvirtinti Indijos „išsilaipinimą“ Mėnulyje: Indija taptų ketvirtąja pasaulio valstybe po Sovietų Sąjungos, JAV ir Japonijos, kurios valstybinė vėliava buvo pasiekusi Mėnulį. Tiesa, tos vėliavėlės buvo tik simbolinės: oficialiąją šalies vėliavą Mėnulio paviršiuje iki šiol buvo išskleidę tik JAV astronautai.

Moksliniu požiūriu ši Mėnulio „ataka“ taip pat labai svarbi: ji leis ištirti Mėnulio grunto pietų ašigalio rajone sudėtį, reljefo ypatumus ir surinkti reikiamus telemetrijos duomenis, kuriais remiantis į Mėnulio paviršių kitos kosminės misijos metu bus nuleistas mėnuleigis.

MIP zondui skriejant iš 100 kilometrų orbitos jame įrengtas radaras – altimetras matuos atstumą iki Mėnulio paviršiaus, videokamera perdavinės į Žemę artėjančio paviršiaus vaizdą, o didelio tikslumo masės spektrometras fiksuos itin retos Mėnulio atmosferos dujų cheminę sudėtį. Visų trijų prietaisų perduodami duomenys per „Chandrayaan-1“ bus retransliuojami į Žemę.

Orbitoje likęs aparatas "Chandrayaan-1", skriedamas aplink Mėnulį dvejus metus, ne tik palaikys ryšį su Mėnulio zondu, bet ir siųs į Žemę duomenis apie mineralines, chemines ir topografines Žemės palydovo charakteristikas.

„Chandrayaan-1“ palydove esantys prietaisai stebės MIP susidūrimą su Mėnuliu. Zondui įsirėžus į gruntą bus pakeltas didelis nuolaužų, paviršiaus dalelių ir dulkių debesis. „Chandrayaan-1“ fiksuos šių medžiagų sudėtį: mokslininkai tikisi šiame Mėnulio regione rasti po dulkių sluoksniu slypinčio vandens ledo.

Pasak Indijos mokslinius prietaisus šiai Mėnulio misijai ruošusios Vikramo Sarabhaiaus kosmoso tyrimų centro fizikos laboratorijos vadovo Rajagopalo Sreedharano, pietinis Mėnulio ašigalis šiai „mokslinei atakai“ buvo pasirinktas dėl to, kad šis regionas mokslininkams kelia didelį susidomėjimą.

Mėnulio palydovas „Chandrayaan-1“ buvo paleistas spalio 22 dieną. Jam priartėjus prie Mėnulio antradienį ir trečiadienį buvo atlikta orbitos korekcija.

„Chandrayaan-1“ veikia 11 mokslinių instrumentų, kuriuos Indijos kosmoso tyrimų organizacijai suteikė JAV, D. Britanijos, Švedijos, Vokietijos ir Bulgarijos mokslo organizacijos. Du iš jų buvo pagaminti Indijoje.

„Chandrayaan-1“ dvejus metus tirs Mėnulio paviršių nagrinėdama jo cheminę sudėtį ir sudarinėdama erdvinius paviršiaus modelius. Tikimasi, kad vizualinių, infraraudonųjų ir rentgeno spindulių davikliai misijos metu padės sudaryti išsamų Mėnulyje esančių mineralų žemėlapį ir labai tiksliai sukartografuos jo paviršių. Itin didelis dėmesys bus skiriamas ašigalių regionams, kur, kaip manoma, gali būti vandens ledo sankaupų. Taip pat bus tiksliai išmatuotas radiacijos lygis įvairiuose Mėnulio regionuose.

Pranešama, kad Indijos palydovas padės parinkti vietą būsimajai Mėnulio bazei, kurią NASA planuoja statyti Mėnulio ašigalio regione.

Indija planuoja 2010 m. į Mėnulį paleisti kitą kosminį laivą, kuris atgabentų Rusijoje pagamintą mėnuleigį. Planuojama, kad jis vykdys Mėnulio paviršiaus grunto tyrimus.

Šiame vaizdo siužete galite pamatyti „Chandrayaan-1“ misijos apžvalgą.

Indija savo kosmines programas pradėjo vykdyti 1963 metais - buvo kuriami savi palydovai ir raketos nešėjos, kad kosmoso tyrėjai indai būtų mažiau priklausomi nuo užsienio agentūrų.

Komentarai (1)