Remiantis moderniais įvertinimias, Tunguskos meteoro sukelto sprogimo ekvivalentas buvo 15 megatonų, o pačio dangaus kūno skersmuo - kelios dešimtys metrų. Per pastaruosius 10 metų pasaulio astronomai aptiko maždaug 90 proc. visų asteroidų, kurie Žemėje sukeltų pasaulinę katastrofą. Manoma, kad per ateinančią dekadą naujų technologijų pagalba bus surasta ir dauguma likusiųjų didžiųjų asteroidų bei daug mažesnių grėsmių, kaip, pavyzdžiui, 250 metrų skersmens „Apophis”, kuris gali nusinešti milijonus gyvybių ir padaryti daug žalos regioniniu mastu. Šiuo metu NASA išskiria 127 kosmoso objektus, keliančius grėsmę Žemei. R. Schweickart spėja, kad iki 2020-ųjų sąraše atsiras tūkstančiai vardų. Dėl paklaidų apskaičiuojant asteroidų trajektorijas daug jų iš pradžių pasirodo turintys nedidelę, bet realią galimybę nukristi mūsų planetoje per kelis ateinančius dešimtmečius. Papildomi skaičiavimai nuramina dažnai, bet ne visada.

„Jei lauksime, kol būsime tikri, gali būti per vėlu”, - sako buvęs astronautas.

Kiek toks susidūrimas atneštų žalos? Visos planetos gyvybės jis suanikinti negalės - tam neužteks jo gabaritų. Tačiau didelių žmonių aukų ir materialinių nuostolių išvengti nepavyktų.

Tad ką reikės daryti, jei paaiškės, kad „Apophis” visgi susidurs su Žeme? Ed Lu, NASA Teksaso kosmoso centro atstovas, įspėja, kad „paprasti metodai nėra tokie jau paprasti”, kai kalba pasisuka link būdų stoti skersai kelio milžiniškiems uolienų luitams, skriejantiems per Saulės sistemą. Viena iš labiausiai vengiamų galimybių – branduolinio ginklo panaudojimas asteroidui suskaldyti, kadangi taip viena grėsmė gali virsti daugeliu. Tačiau tuo pačiu NASA specialistai jau ima ruošti branduolinę raketą galimam "atsarginiam" planui. Ji turėtų ne suskaldyti asteoridą, tačiau pakreipti jo trajektoriją Žemei nepavojinga linkme.