Įvairūs globalūs Žemės tyrimai be palydovų jau senokai neįsivaizduojami, tačiau tai labai brangus „malonumas“ – vieno palydovo gamybos ir iškėlimo į orbitą kaštai gali siekti dešimtis milijonų dolerių. Todėl NASA inžinieriai su mokslininkais jau kuris laikas gvildena mintį, kuo būtų galima pakeisti tokius palydovus. Ir panašu, jog tam geriausias galimybes turi dujų balionai.

Pranešama, kad 2008 m. gruodžio 28 d. iš Antarktidos į atmosferą paleistas oro balionas galėjo ore išbūtų ir ilgiau, tačiau programos vykdytojai norėjo jį patobulinti ir paruošti artėjančiam vasaros sezonui.

Stipriai suslėgtus ir į atmosferą paleistus dujų balionus dengia popieriaus plonumo plastikinė baliono „oda“, o specialių virbų dėka moliūgo formos oro balionai atlaiko slėgio svyravimus, susidarančius dėl temperatūrų skirtumų. Būtent dėl šios priežasties dauguma paprastų orų balionų negali ilgą laiką išbūti ore.

Galutinis NASA tikslas – išlaikyti dujų balioną pakeltą ne mažiau kaip 100 dienų dar nebus įgyvendintas, bet pamažu einama link to. Dujų balionai jau ir seniau buvo naudojami moksliniams tyrimams, tačiau pagrindinė jų problema – santykinai neilgas skrydžio laikas. O kad tokiais balionais atliekami tyrimai gali atnešti daug vertingos informacijos, aišku jau iš turimų rezultatų – tarkim, kad ir šis tyrimas, kurio metu mokslininkai aptiko Saulės sistemoje paslaptingą kosminių spindulių šaltinį.

Tačiau pagrindinis dujų balionų privalumas, lyginant su palydovais – jų eksploatacijos kaina. Į stratosferą baliono paleidimas kainuoja mažiau nei vieną milijoną dolerių ir tai yra dešimt su viršum kartų pigiau nei palydovo iškėlimas.

Komentarai (0)