Astronomai, ištyrę gigantišką dulkių debesį Paukščių tako viduryje, išsiaiškino, kad jis gali būti aviečių skonio (na, arba bent jau kvapo), praneša „The Telegraph“.

Bonos Max Planck radijo astronomijos instituto mokslininkai eilę metų tyrė kosminę erdvę ieškodami amino rūgščių – pagrindinių cheminių elementų, iš kurių sudaryta gyvybė.

Laikraščiui „The Guardian“ jie pasakė, kad nepaisant to, jog kosminėje erdvėje tokių rūgščių rasti nepavyko, jie rado etilformiatą – cheminę medžiagą, kuri suteikia skonį avietėms. Tiesa, ši medžiaga taip pat suteikia kvapą romui - žodžiu, kiekvienam pagal skonį pasirinkti, į ką panašūs Paukščių tako kvapai.

Astronomai pasitelkė Ispanijoje įrengtą IRAM teleskopą ir ištyrė elektromagnetinį spinduliavimą, kurį skleidžia aukštos temperatūros ir didelio tankio Sagittarius B2 regionas, supantis naujai susiformavusią žvaigždę, rašoma laikraštyje.

Žvaigždės spinduliavimą sugeria aplink esančio dujų debesies molekulės, kurios vėliau vėl išspinduliuojamos kaip kita energija, priklausomai nuo molekulės tipo. Iš viso mokslininkams pavyko užregistruoti apie 4000 skirtingų tokių signalų, tačiau kol kas išanalizuota tik pusė.

Tirdami surinktus duomenis, tame pačiame debesyje mokslininkai rado etilo formiato bei nuodingojo propilo cianido. Tai didžiausios kosminėje erdvėje iki šiol rastos molekulės.

D. Britanijoje prasidėjusios Europos astronomijos ir kosmoso tyrimų savaitės metu šiuos tyrimus vykdantys Vokietijos ir JAV mokslininkai pranešė iš viso radijo teleskopu minėtoje Paukščių Tako dalyje identifikavę apie 50 molekulių, 2 iš jų iki šiol buvo nežinomos.

Astronomas Arnaud Belloche pasakė: „Etilformiatas suteikia avietėms skonį, tačiau kad susiformuotų kosminės avietės, reikia daugybės kitų molekulių.“

Įdomu tai, jog iš atvirojo kosmoso grįžę astronautai pasakodavo, kad jų kostiumai tuo metu skleisdavo "apgruzdinto kepsnio, karšto metalo ar veikiančio suvirinimo aparato" kvapą. Gal skirtingose kosmoso vietose užuostume skirtingus kvapus?

Komentarai (8)