Senoliai tikėjo, kad pempės dieną (kovo 19-ąją) parskrenda pirmoji pempė, o ji - prasidedančio atšilimo ir pavasario pranašas. Pempės visuomet iš žiemojimo vietų grįžta labai anksti, kartais jau beperinčias jas užklumpa besitraukiančios žiemos sniegas.

Taip įvyko ir šiemet, grįžtančios pempės stebimos jau nuo vasario 28 d.

Pempės patraukia savo elgesiu: labai įdomus skrydis (video), turintis plevenančio drugelio, nėrimo žemyn ir kitų įdomių elementų bei nepakartojamas ir labai netradicinis balsas, iš kurio kildinami angliški šio paukščio pavadinimai:

• lapwing kildinamas iš garso, kurį sukelia pliaukšintys/teškenantys (lapping) sparnai (wing), ar net iš senoviško angliško žodžio, reiškiančio svyrinėti, svirduliuoti (pempėms būdingas elgesys, kai paukštis stengiasi nuvilioti plėšrūną nuo lizdo, vilkdamas savo sparną, lyg būtų sužeistas).
• peewit simbolizuoja aštrų, veriantį, spiegiantį pempės riksmą.

Žemaičiai net turi legendą apie tai, kad pempes į mūsų kraštą atvežę švedai.

„Žmonės pasakoja, kad švedai supylė Plinijos piliakalnį, apie kurį ganėsi jų arkliai lankose. Tačiau prie jų niekas prieiti negalėjęs, nes švedai parsivežę pempes, kad šios sargybą eitų. Tos pempės stovėdavusios ratu apie besiganančius pabalnotus švedų arklius ir, jei tik kas mėgindavęs prie arklių prieiti, pempės pradėdavusios klykti, ir arkliai pabėgdavę.”

Iš tiesų, pempės labai agresyviai gina savo lizdus. Tuo pasinaudoja kai kurios smulkesnės rūšys, pavyzdžiui, geltonoji kielė arba pievinis kalviukas, perėdamos greta pempių. Čia ir jų palikuoniai saugesni.

Biologiniu požiūriu, pempės įdomios savo poravimosi įpročiais. Apskritai dauguma sėjikinių/tilvikinių paukščių (kuriems priklauso pempės) pasižymi labai įvairiomis poravimosi sistemomis: monogamija (vienas partneris), poliginija (vienas patinas su keliom patelėm), poliandrija (viena patelė su keliais patinais) ir kelių vadų išvedimu. Pempės buvo laikomos monogamine rūšimi, kur abu partneriai labai rūpinasi savo palikuoniais ir gina lizdą. Tačiau tyrimai parodė, kad kai kurie pempinai (= pempių patinai), dažniausiai stipresni ir pajėgesni, poruojasi su keliom patelėm ir jas gina toje pačioje arba net skirtingose teritorijose.

Dar įdomesnis reiškinys - dviejų vadų išauginimas per sezoną. Šiuo atveju pirmą dėtį peri abu tėvai, tačiau jau išsiperėjusius jauniklius maitina tik tėvas (pempiukai gana anksti pradeda vaikščioti ir rinkti maistą patys, tad tėvams belieka juos “ganyti”). Tuo tarpu antrą dėtį peri ir prižiūri tik patelė. Kai kuriais atvejais patelė padeda net tris dėtis, pirmas dvi palikdamos rūpintis pempinams. Kelių dėčių tėvas gali būti tas pats, arba skirtis. Tad nors pempių dauguma ir monogamės, joms būdingas ir poligamiškumas (tiek tarp patelių, tiek tarp patinų).

Ar elgesys, ar balsas, kažkas patraukia ir sudomina šiais paukščiais. Apie pempes ne tik kad sukurta nemažai liaudies dainų ir posakių (pempėtas - strazdanotas/šlakuotas), bet ji puikuojasi ir ant Radviliškio rajone esančio Šaukoto miestelio herbo.

Čia ji kartu su spanguolėm simbolizuoja daug pelkių ir įvairių miško gėrybių turintį kraštą.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonaujienos.lt

Autoriai: Vita Dikšaitytė

Komentarai (0)