Grybai atlieka svarbų vaidmenį miškų ekosistemose. Vienas iš pavyzdžių yra ektomikoriziniai grybai, aptinkami ant pušų, ąžuolų ir beržų. Šie grybai auga aplink medžių šaknis, o jų grybiena išsivysto į didžiulius požeminius tinklus, kurie tarsi miško internetas jungia dirvožemį ir augalus. Per grybieną iš dirvožemio medžiams elektriniu signalu perduodama informacija bei gyvybiškai svarbios medžiagos.

Mokslininkai tyrė kaip elektrinis signalas galėtų būti perduodamas. Manoma, kad grybai, reaguodami į išorinius dirgiklius, generuoja elektrinius signalus ir naudoja juos bendravimui tarpusavyje, koordinuojant augimą ir kitokį elgesį.

Buvo iškelta hipotezė, kad šie signalai gali būti naudojami ir maisto medžiagų pernašai į augalus bei medžius. Vis dėlto mokslinių įrodymų vis dar yra nedaug. Be to, daugelis tyrimų buvo atlikta laboratorijoje, o atkartoti jų natūralioje gamtoje vis dar nepavyksta.

Mokslininkų grupė tyrė miško paklotėje esančius mažus, rudos spalvos ektomikorizinius grybus, žinomus kaip Laccaria bicolor. Prijungę elektrodus prie šešių grybų tyrėjai išsiaiškino, kad po lietaus elektrinių signalų padaugėja.

„Iš pradžių grybų elektrinis potencialas buvo mažas, mes manėme, kad tai lėmė kritulių trūkumas“, - sako Yo Fukusawa iš Tohoku universiteto. „Tačiau po lietaus elektrinis potencialas pradėjo didėti, kartais viršydamas 100mV“.

Tyrėjai šį elektrinio potencialo svyravimą susiejo su kritulių kiekiu ir oro temperatūra. Atlikus gautų duomenų analizę buvo nustatyta, kad elektrinis potencialas po lietaus buvo susijęs su signalo pernaša tarp grybų. Šis elektrinis ryšys buvo ypač stiprus tarp netoli vienas kito augančių grybų ir buvo kryptingas.

Fukusawa priduria: „Mūsų rezultatai patvirtina, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, susijusių su grybų elektriniais potencialais tikrame ekologiniame kontekste.“

Autorius Modestas Petrauskas 

Parengta pagal „ScienceDaily“

Komentarai ()