Jos vejasi žmones 40 km/val. greičiu ir pašėlusiai rėkia: tiesa ir mitai apie šiurpias solpūgas (Video) ()
Mokslininkai atskleidė, kaip keistų voragyvių egzistavimas sukėlė daugybę gandų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nenuostabu, kad solpūgas, arba kupranugarinius vorus (Solifugae,) ne visi sutinka išskėstomis rankomis. Iš tikrųjų jie nėra vorai, o glaudžiai susijusi voragyvių grupė, esanti tarp jų ir skorpionų.
„Google“ paeiška „camel spider“ suteiks informacijos, kurioje teigiama, kad jie neva gali bėgti 40 kilometrų per valandą (25 mylių per valandą) greičiu, kai persekioja žmones. Sklinda gandai, kad jie rėkia ir yra nuodingi, tačiau dauguma šių detalių yra tik gandai, rašo „IFLScience“.
Burke gamtos istorijos muziejaus Sietle, JAV, voragyvių kuratorius Rodas Crawfordas nusprendė papsakoti apie šias paslaptingas ir bauginančias būtybes ir paneigti populiarius mitus.
Solpūgų dydis
Anot Crawfordo, mitas apie solpūgų dydį išplito per Irako karą 2003 m., kai internete pasirodė daugybė nuotraukų, kuriose matomi milžiniškų dydžių vorai.
Tačiau faktas yra tas, kad jie gali pasiekti maždaug 5 centimetrų ilgį. Palyginti su dauguma naminių vorų, kurie vargiai pasiekia 2 centimetrus, tai tikrai daug, tačiau vargu ar juos galima pavadinti milžinais. Mokslininkas pažymi, kad gandų apie milžinišką solpūgų dydį priežastis buvo klaidinga 2003 m. filmuotos medžiagos perspektyva.
Solpūgos yra nuodingos
Solpūgos iš tiesų gali įkąsti žmogui, jei jos yra susierzinusios, ir šie įkandimai yra labai skausmingi, tačiau nepajėgūs padaryti žalos. Solpūgos neturi nuodų.
Tačiau, pasak Crawfordo, šie voragyviai yra labai baisūs plėšrūnai grobio, pavyzdžiui, graužikų, driežų ir mažų paukščių, akimis. Apipurškę auką, jie išskiria virškinimo skysčius, kurie skystina grobį ir palengvina jo rijimą.
Solpūgų greitis
Verta paminėti, kad kupranugariniai vorai iš tiesų gali išvystyti nepaprastą greitį kaip tokiems miniatiūriniams padarams, tačiau mes visai nekalbame apie 40 kilometrų per valandą. Anot Crawfordo, maksimalus greitis, nurodytas moksliniuose šaltiniuose, yra apie 16 km/val. Tačiau vienintelis tikslus solpūgos judėjimo greičio matavimas rodo, kad jie juda tik 1,6 km/val. greičiu.
Solpūgos persekioja žmones
Sklando siaubingai daug gandų, kad solpūgos tariamai persekioja žmones. Tačiau, pasak Crawfordo, tai nėra visiškai tiesa.
Reikalas tas, kad jos greičiau vejasi ne žmones, o jų metamą šešėlį. Solifugae iš lotynų kalbos verčiasi kaip „tie, kurie bėga nuo saulės“. Paprastais žodžiais tariant, iš tikrųjų kupranugariniai vorai visai nesivaiko žmonių, o stengiasi pabėgti nuo saulės spindulių.
Solpūgos pašėlusiai rėkia
Anot Crawfordo, šis teiginys taip pat yra klaidingas. Tiesą sakant, kupranugariniai vorai iš tiesų gali skleisti garsus, tačiau jie yra labai tylūs ir tik demonstruojant agresiją, vadinamą striduliacija.
Striduliacija yra garso kūrimo veiksmas, trinant tam tikras kūno dalis viena į kitą. Šis elgesys geriausiai pažįstamas iš žiogų ar svirplių, tačiau kai kurios solpūgos taip pat gali skleisti garsus, naudodamos šalia burnos esančius „priedus“. Tačiau jie skleidžia garsą, panašesnį į spragtelėjimą, o ne į riksmą.
