Neseniai tarptautinė tyrėjų komanda išsiaiškino, kad pačiose vandenyno gelmėse dominuoja tam tikros rūšies organizmai. Maždaug 4 400 m gylyje tamsoje besislepiantys sutvėrimų kūnai yra visiškai minkšti. Tik kiek aukščiau šios 4 400 ribos aptinkami moliuskai su kietu kiautu.

Mokslininkai mano, kad taip yra dėl mineralų, iš kurių formuojasi kriauklės – mineralai prieinami tik tam tikrame gylyje. Šios žinios galėtų padėti apsaugoti biologinę įvairovę nuo žmogaus veiklos šaltoje, tamsioje aplinkoje, rašo sciencealert.com.

„Prieš kelis dešimtmečius pradėjus tyrinėjimus, dumblinos jūrų gelmės laikytos praktiškai jūrų dykuma, nes ten vyrauja ekstremalios sąlygos gyvybei – trūksta maisto, aukštas slėgis ir labai žema temperatūra, – teigė Nacionalinio okeanografijos centro Jungtinėje Karalystėje tyrėjas Erikas Simonas Lledo. – Tačiau daugėjant tyrimų, jiems tobulėjant, aiškėja, kad šiose ekosistemose yra didelė biologinė įvairovė, panaši į sekliųjų vandenų ekosistemų įvairovę, tik aptinkama daug didesniame plote.“

Vandenynų gelmės sudaro apie 60 proc. Žemės paviršiaus, o apie ten gyvenančią gyvybę žinoma labai nedaug. Sąlygos ten visiškai nepalankios žmonėms – labai žemas slėgis, stingdanti temperatūra ir amžina tamsa, toli nuo Saulės šviesos.

Tiesa, technologijos tiek patobulėjo, kad dabar įmanoma nuotoliniu būdu tyrinėti gelmes bei jų gyventojus.

E. S. Lledo komanda su gelmes tyrinėti pritaikytais robotais surinko didelę vaizdų iš Klariono-Klipertono zonos (tektoninių lūžių zona itin reljefingame vandenyno dugne, kuri yra 3500–6000 m gylyje, tęsiasi nuo Meksikos iki Havajų ir užima apie 6 mln. kvadratinių kilometrų plotą) duomenų bazę.

Remdamiesi nuotraukomis, jie surašė ir suskirstė visus, didesnius nei 10 mm, gyvūnus. Tyrėjai užfiksavo apie 50 tūkst. gelmių gyvūnų ir pastebėjo ryškų skirtumą tarp giliausiai zonoje ir kiek aukščiau gyvenančių gyvių.

E. S. Lledo teigimu, tyrėjai nustebo, kad pačioje gelmėje aiškiai dominavo minkšto kūno gyviai, o kiek aukščiau „staiga atsiranda minkštų koralų ir jūrų žvaigždžių“.

Didesniame nei 4400 m gylyje nebuvo ir moliuskų su kietais kiautais, nors pereinamojoje zonoje tarp dviejų regionų buvo įvairių gyvybės formų.

Kietosios kriauklės susidaro iš kalcio karbonato, kuris vandenyne sklinda nuo paviršiaus. O žemiau tam tikro gylio kalcio karbonato yra mažiau, jūros dugne jo trūksta, taigi nėra gyvūnų su kietu kiautu.

Tai rodo subtilius skirtumus giliavandenių vandenynų biologinėje įvairovėje, be to, jos pažeidžiamumą dėl vandenynų rūgštėjimo, klimato kaitos ir giliavandenės kasybos, kurią šiuo metu svarstoma pradėti Klariono-Klipertono zonoje.

Apskritai tai atspindi daug didesnį ekologinį heterogeniškumą įvairiais lygmenimis, nei buvo manyta anksčiau, sprendžiant iš Ramiojo vandenyno šiaurės rytų dugno paimtų mėginių, rašo mokslininkai straipsnyje.

„Šis anksčiau nepastebėtas heterogeniškumas, atsirandantis dėl geocheminių ir klimato poveikių, turi lemiamos reikšmės būsimiems ekologiniams ir makroekologiniams gelmių gyvūnijos bendruomenių tyrimams ir regioninio išsaugojimo strategijų, įgyvendinamų norint apsaugoti biologinę įvairovę Klariono-Klipertono zonoje bei, tikėtina, kitose vandenyno gelmių teritorijose, kuriose visame pasaulyje vykdoma giliavandenė kasyba, sėkmei.“

Tyrimas išpublikuotas leidinyje „Nature Ecology & Evolution“.

Komentarai ()