Netikėta žinia. Iš Žemės išgauta tiek požeminio vandens, kad pasislinko planetos ašis (2)
Po Žemės paviršiumi slypi tūkstantį kartų daugiau vandens nei visose pasaulio upėse ir ežeruose. Šis požeminis vanduo sudaro beveik visą planetos gėlo vandens kiekį. Tačiau daugelyje pasaulio vietovių požeminis vanduo išgaunamas greičiau nei natūraliai prisipildo, rašo „Business Insider“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad žmonės išsiurbia tiek daug požeminio vandens, kad dėl to ne tik kyla jūros lygis, bet ir pasislinko visos planetos ašis.
Žemės sukimosi ašigalis paprastai keičiasi ir kasmet pasislenka maždaug keliais metrais.
Šį ašies svyravimą lemia daugelis veiksnių, įskaitant kiekvieną pavasarį Šiaurės pusrutulyje tirpstantį sniegą ir ledą, dėl kurio labai pasikeičia vandens masės pasiskirstymas Žemėje.
Išgaunant požeminį vandenį, jo masė irgi persiskirsto.Požeminio vandens natūraliai yra po žemynais, tačiau po išgavimo apie 80 proc.jo upėmis patenka į vandenynus.
Žmonės išgauna tiek daug požeminio vandens, kad dėl to Žemės sukimosi ašigalis 1993-2010 m.pasislinko iki 64, 16 laipsnių rytų ilgumos po maždaug 4,36 cm per metus, – birželio mėn.žurnale „Geophysical Research Letters“ pranešė mokslininkai.
Palyginimui, kitame tyrime pranešta, kad dėl spartesnio ledynų tirpimo po 1990-ųjų metų poliarinis ašigalis pasislinko 26 laipsniais į rytus maždaug 9,84 cm.
Kadangi Žemės sukimosi ašigalis periodiškai pasislenka keliais metrais per metus, šis kelių centimetrų indėlis dėl požeminio vandens nykimo nekelia nerimo.
Tačiau nerimą kelia požeminio vandens indėlis į jūros lygio kilimą.
Požeminis vanduo naudojamas maždaug 40 proc.viso pasaulio drėkinimo ir tiekia beveik pusę viso geriamojo vandens.
Netvarus jo išgavimas gali kelti grėsmę vandens ekosistemoms, sukelti vandens trūkumą ir padidinti jūros lygį.
Savo ruožtu tai kelia grėsmę daugeliui ekosistemų, kurios priklauso nuo vandens tėkmės upeliuose ir aplink juos.
Apskaičiuota, kad, jei nebus geresnio valdymo, iki 2050 m.nuo 42 proc.iki 79 proc.visų vandenviečių, kuriose pumpuojamas požeminis vanduo, gali nebepavykti išlaikyti sveikų ekosistemų.