Didžiausias Žemėje rožinių deimantų telkinys – keistoje ir neįprastoje vietoje ()
Vakarų Australijoje esančioje Argailo formacijoje yra 90 proc. pasaulio rožinių deimantų. Tai keista vieta deimantų telkiniui: ji yra žemyno pakraštyje, o ne centre, kur paprastai būna dauguma deimantų kasyklų – ir uolienoje, kuri šiek tiek skiriasi nuo tų, kuriose paprastai randami deimantai, rašo „Live Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar nauji tyrimai rodo, kad keista spalva ir keista geologija greičiausiai atsirado dėl planetos plokščių tektonikos prieš maždaug 1,3 mlrd. metų. Naujausi kitų mokslininkų tyrimai rodo, kad šie didelio masto žemynų judėjimai yra svarbūs ir kitų spalvų deimantų iškilimui į paviršių.
„Šių žemynų skilimas yra esminis veiksnys, padedantis šiems deimantams iškilti iš tokių gilių gelmių“, – sako Australijos Curtino universiteto mokslininkas Hugo Olierookas, kuris yra pagrindinis naujojo rožinių deimantų kilmės tyrimo, paskelbto žurnale „Nature Communications“, autorius.
Rožiniai deimantai skiriasi nuo mėlynų ar geltonų deimantų, kurie spalvą įgauna dėl tokių priemaišų kaip azotas ir boras. Rožiniai deimantai yra spalvingi tik dėl to, kad jų kristalinė struktūra yra deformuota. Argailo formacijoje taip pat yra daug rudųjų deimantų, kurie spalvą įgauna dėl dar didesnės kristalinės struktūros deformacijos.
XX a. aštuntajame dešimtmetyje atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad Argailo formacijoje esančių uolienų amžius yra apie 1,2 mlrd. metų. Tačiau dėl techninių apribojimų kilo abejonių, ar šis datavimas tikslus. H.Olierookas ir jo kolegos nusprendė dar kartą ištirti uolienų amžių naudodami modernią įrangą, leidžiančią kruopščiai nustatyti atskirus kristalus uolienoje.
Šie nauji rezultatai atskleidė, kad rožinių deimantų telkinys yra 100 mln. metų senesnis nei manyta anksčiau – iš tikro jo amžius siekia 1,3 mlrd. metų. Tai reiškia, kad jis atsirado pačioje superkontinento Nunos (arba Kolumbijos) skilimo pradžioje.
Tai leidžia susidaryti naują vaizdą apie tai, kaip atsirado rožinių deimantų telkinys, sako H.Olierookas. Pirma, maždaug prieš 1,8 mlrd. metų, formuojantis Nunai, susijungė du žemyno plutos gabalai. Tai, kas ilgainiui tapo Argailo formacija, atsidūrė būtent šioje vietoje. Tikėtina, kad būtent susidūrus žemės plutai deimantai buvo deformuoti ir tapo rožinės spalvos, teigia H.Olierookas.
Po 500 mln. metų, kai Nuna skilo, deimantai iškilo į paviršių. Žemynas nesuskilo tiesiai ties Argailo formacija, tačiau vykęs Žemės plutos išsitempimas greičiausiai susilpnino žemynų susidūrimo „senąją žaizdą“, kurioje yra šis darinys. Šis susilpnėjimas leido per kelias dienas ar savaites įvykti giluminiam uolienų išsiveržimui – kartu su retais rožiniais deimantais.
Deimantų kelio iš gelmių į paviršių stebėjimas padeda suprasti, kaip anglis patenka į planetos vidų ir iš jo išnyksta, sako H. Olierookas. Pasak jo, Argailo formacija yra gana unikali vieta, tačiau yra tikimybė, kad rožinių deimantų galima rasti ir kitur Žemėje. Problema ta, kad jei rožiniai deimantai susiformuoja žemynų pakraščiuose, jie greičiausiai bus palaidoti po daugybe eroduotų uolienų ir nuosėdų, skelbia mokslininkas.
Parengta pagal „Live Science“.
