Škvalą prognozuoti sunku (3)
Sinoptikai ir klimatologai neatmeta, kad šiltėjant vasaroms, škvalų gausės. Tačiau prognozuoti, kur šis reiškinys įsisuks, ir iš anksto įspėti žmones esą sunku.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sinoptikų nuomone, škvalas – vienas iš dažnokai Lietuvoje pasitaikančių gamtos reiškinių, kai karštą drėgną orą pradeda keisti šaltesnis (kaip buvo ir šį savaitgalį).
Nuspėti jį iš anksto galima, tačiau pasakyti kur, kokia jėga siūbtels vėjas kol kas esą sunku, nes tai labai lokalus reiškinys, pasireiškiantis ten, kur greitai formuojasi kamuolinis lietaus debesis. Ir, anot sinoptikų, vieną kaimo pakraštį nusiaubusio škvalo kitas pakraštys gali net nejusti.
„Tai trunka kelias sekundes. Paprastai škvalas yra labai trumpas. Nebūna taip, kad nusiaubtų visą Lietuvą iš eilės. Mes gali pasakyti pagal situaciją: kad situacija rytoj palanki, škvalų gali būti daug, būkit atsargūs; ar kad tik vienas kitas. Bet jie neprognozuotini. Bus perkūnija, ramiau bus, palis. Bet kurioj konkrečiai vietoj – esam tikrai nepajėgūs pasakyt“, – komentavo Vida Ralienė, Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus viršininkė.
Laukuvoje montuojamas naujas meteorologinis radiolokatorius turėtų padėti sinoptikams greičiau atpažinti besiformuojantį škvalą ir tiksliau numatyti, kur jis siaus.
„Jie matys artėjančias liūtis, škvalus, perkūnijas, krušą. Bus galima įspėti gyventojus, aviaciją, jūrų laivyną ir kitus iš anksto“, – sakė Audronė Evčenkienė, Laukuvos meteorologijos stoties viršininkė.
Radare sumontuota maždaug 4 mln. litų vertės įranga iki 200 km spinduliu fiksuos, kaip keičiasi žemutiniai debesys, kas vyksta jų viduje. Hidrometeorologijos tarnyba žada turėti du tokius pagalbininkus – vieną vakarinėje, kitą – rytinėje šalies dalyje. Tačiau radarų duomenys labiau padės analizuoti padėtį, nei kurti išankstines prognozes. Todėl žmonėms reikėtų ir patiems atidžiau elgtis gamtoje, labiau sekti, kas vyksta.
„Jeigu pasikalbėtume kaime su senais žmonėmis, juk visi labai puikiai žinojo, kaip reikia elgtis perkūnijos metu, ko reikia nedaryti – ir nei skersvėjų namie daryti, nei laukais bėgioti, nei šienauti, nei grėblio iškėlus nešti. Juk viso to neleisdavo daryti, o dabar mes labai drąsiai ir mobiliuoju telefonu šnekam, ir laužą kūrenam, ir po dideliu medžiu slepiamės“, – pastebėjo V. Ralienė.
Anot sinoptikės, greitą, dažnai vos kelias sekundes trunkantį, stiprų vėjo gūsį škvalu pavadino jūreiviai. Dabar tai tarptautinis meteoerologijos terminas.Senovėje sakyta, kad prieš griaustinį dažnai praūžia vėtra. Pamario lietuviai ir Donelaitis jį vadino umaru.
