Galima pasidžiaugti: gyvūnai, kurių niekas nematė jau beveik 90 metų, dar neišnyko! (Foto, Video) ()
Gamtosaugininkų komanda aptiko auksakurmių (Afrikos kirstukų) rūšį, kuri nebuvo pastebėta beveik 90 metų. Mokslininkai, naudodami aplinkos DNR (eDNR) ir tarnybinius šunis, ją surado Pietų Afrikos smėlio kopose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Auksakurmiai Cryptochloris wintoni yra sunkiai aptinkama rūšis, kuri buvo aptikta tik viename nedideliame regione šiaurės vakarinėje Pietų Afrikos Respublikos pakrantėje.
Šis mielas mažytis gyvūnėlis yra aklas, jo kailiukas yra aukso spalvos ir didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Dėl tokios buveinės gyvūną sunku surasti – ypač dėl to, kad itin jautri jo klausa padeda užfiksuoti paviršiumi vaikštančių žmonių sukeliamas vibracijas. Be to, jie kasa tunelius smėlyje – ir tokie urvai paprastai sugriūva palikdami mažai pėdsakų.
Auksakurmiai Cryptochloris wintoni oficialiai nebuvo pastebėti nuo 1936 m. Ar jis vis dar egzistuoja, ar jau išnykę, nebuvo žinoma jau 87 metus – todėl jie įtraukti į „Labiausiai ieškomų dingusių rūšių“ sąrašą – programą, skirtą koordinuoti rūšių, kurių statusas neaiškus, paieškas.
Dabar šios rūšies auksakurmis oficialiai atrastas iš naujo – ir tai jau 11-oji „dingusi“ rūšis, surasta nuo programos pradžios 2017 m.
First case of eDNA finding a species thought to be long since extinct? De Winton's golden mole (Cryptochloris wintoni) were considered extinct in the 1930s but a recent expedition found its DNA in samples. https://t.co/I5DHnlMcBV pic.twitter.com/wZg14TG0Yv
— Wrath Of Gnon (@wrathofgnon) November 30, 2023
Rasti retąjį auksakurmį nebuvo lengva – šis baikštus gyvūnas ne tik gyvena po žeme, bet ir nėra daug informacijos apie jo išvaizdą, genetiką ir elgseną – todėl sunku atskirti Cryptochloris wintoni auksakurmį nuo kitų trijų jam artimų rūšių, aptinkamų šioje vietovėje.
Todėl komanda ėmėsi dviejų naujų įdomių metodų, kad galėtų gyvūną susekti. Pirmasis – eDNR, t. y. genetinė informacija, kurią gyvūnai išskiria į aplinką: pavyzdžiui, odos gabalėliai, plaukai ar kūno skysčiai. Antrasis – šunų panaudojimas, padedantis surasti gyvūną didžiulėje smėlio kopų teritorijoje.
Read more about the De Winton’s golden mole (Cryptochloris wintoni).
— Sari Setiogi Griberg (@setiogi) December 3, 2023
Aka user @/rpwprpwprpwp on IG 😏
📖 https://t.co/XItdLsHDB2
Kyla akivaizdus klausimas – kaip galima išmokyti šunį medžioti gyvūną be kokybiškų mėginių? Mokslininkų pasiūlytas sprendimas buvo išradingas: jie išmokė šunį užuosti tris žinomas auksakurmių rūšis. Per 2021 m. ekspediciją komanda susidūrė su šviežiais pėdsakais ir urvais, kurie dėl neseniai praūžusių liūčių išlaikė savo formą.
Tyrėjai surinko daugiau kaip 100 šios vietovės dirvožemio mėginių ir išanalizavo juose esančią eDNR. Buvo aptiktos keturios auksakurmių rūšys – įskaitant tris žinomas rūšis ir vieną, kurios nepavyko identifikuoti.
Vien to nepakako, kad būtų galima paskelbti, jog Cryptochloris wintoni yra neišnykęs. Tačiau 2022 m. sausį buvo viešai paskelbta šio auksakurmio muziejinio egzemplioriaus genų seka. Kai komanda palygino savo neidenfitikuotą eDNR su šia seka, ji sutapo.
Anot mokslininkų, dabar reikia atlikti daugiau šio gyvūno tyrimų – kad būtų galima nustatyti, kokio lygio apsaugos jam gali reikėti, ir kaip geriausiai užtikrinti rūšies išlikimą. Laimei, dabar jau galima išmokyti tarnybinius šunis nustatyti šių gyvūnų buvimo vietą.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Biodiversity and Conservation“.
Parengta pagal „New Atlas“.
