Skelbia suradę dar vieną senovinio žmogaus rūšį: naujos fosilijos atskleidžia paslaptingą žmonijos liniją ()
Izraelyje rasta archajiška homininų grupė Nesher Ramla Homo atskleidžia sudėtingą Eurazijos ir Afrikos homininų susimaišymą prieš 140 000 metų – ir keičia požiūrį į neandertaliečių kilmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai Izraelyje kasinėtoje radimvietėje mokslininkai aptiko anksčiau nežinomą archajinių homininų populiaciją, dabar pavadintą Nesher Ramla Homo. Ši grupė, datuojama maždaug 140 000–120 000 metų, atrodo, yra paskutiniai išlikę viduriniojo pleistoceno Homo gyventojai. Jiems būdingas unikalus neandertaliečių ir archajinių žmonių bruožų bei technologijų derinys.
Daroma prielaida, kad neandertaliečiai atsirado ir klestėjo Europos žemyne gerokai anksčiau, nei atvyko šiuolaikiniai žmonės. Tačiau naujausi įrodymai rodo, kad prie jų genetiškai prisidėjo dar nežinoma neeuropiečių grupė – o tai rodo ilgą ir dinamišką Eurazijos ir Afrikos homininų populiacijų sąveikos istoriją, rašo „SciTechDaily“.
Eurazijos ir Afrikos homininų sąveika
Israelis Hershkovitzius, Yossi Zaidneris ir jų kolegos pateikia fosilijas, artefaktus ir radiometrinius duomenis iš Artimųjų Rytų Levanto regiono. Pasak I. Hershkovitziaus ir kolegų, naujai atrastas Nesher Ramla Homo pasižymi anatominiais bruožais, kurie yra archajiškesni nei šiuolaikinių Eurazijos neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių, kurie taip pat gyveno Levante. Tyrimo rezultatai rodo, kad ši archajiška linija gali būti viena iš paskutinių išlikusių viduriniojo pleistoceno Homo populiacijų pietvakarių Azijoje, Afrikoje ir Europoje.
Tyrime Y. Zaidneris su kolegomis pateikia naujų fosilijų archeologinį kontekstą, praneša apie susijusį radiometrinį amžių, artefaktų rinkinius ir šių senovinių žmonių elgesio bei aplinkos įžvalgas. Tyrėjai skelbia, kad Nesher Ramla Homo gerai išmanė technologijas, kurios anksčiau buvo žinomos tik tarp H. sapiens ir neandertaliečių. Kartu šie radiniai archeologiškai patvirtina glaudžius kultūrinius ryšius ir genetinę priemaišą tarp skirtingų žmonių linijų prieš 120 000 metų. Tai gali padėti paaiškinti vėlesnių Levanto fosilijų dantų ir skeleto bruožų skirtingą raišką.
„Nesher Ramlos fosilijų ir akmeninių įrankių interpretacija susilauks skirtingų paleoantropologų reakcijų. Nepaisant to, Nesher Ramlos medžiagos amžius, nesutampantis morfologinis ir archeologinis giminingumas bei vieta Afrikos ir Eurazijos kryžkelėje lemia, kad tai yra svarbus atradimas“, – teigia Marta Lahr.
Tyrimai skelbiamas žurnale „Science“ [1, 2].
