280 000 km². Norvegijos sprendimas išgąsdino Europą ()
Norvegija atiduos 280 000 km² savo teritorinių vandenų mineralinių išteklių gavybai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Norvegijos parlamentas atvėrė prieigą prie savo teritorinių vandenų komercinei jūros dugno išteklių gavybai. Norvegija tapo pirmąja šalimi, kuri imsis komercinio masto giliavandenės gavybos.
Teritorijos, kurios atveriamos, yra Grenlandijos jūroje, Norvegijos jūroje ir Barenco jūroje. Bendras plotas yra maždaug 280 000 km2.
Planas vadovaujasi panašiais principais, kaip ir atviroje jūroje esančių teritorijų atvėrimas naftos ir dujų žvalgybai. Iš bendro ploto įmonėms būtų siūlomos ištirti ir išgauti mažesnės zonos ar kvartalai.
Gavybos licencijos galėtų būti išduotos per šešis mėnesius, o žvalgyba galėtų prasidėti 2024 ar 2025 m. pavasarį.
Giliavandenės kasybos šalininkai mano, kad naudingųjų iškasenų gavyba jūroje, o ne sausumoje, yra pigesnė ir mažiau kenkia aplinkai, be to, gali patenkinti didėjantį mineralų poreikį.
Europos Parlamento nariai paprašė Norvegijos pagalvoti apie pavojų aplinkai.
