Pirmasis mėnuo nustebino: gyventojai rūšiuoja pavyzdingiau nei tikėjosi atliekų tvarkytojai ()
Sprendimą, kaip bus rūšiuojamos maisto atliekos, kiekviena savivaldybė priėmė pati: vienose atliekos renkamos į atskirus maišelius, o šie keliauja į komunalinių atliekų konteinerius, tačiau didžiojoje dalyje savivaldybių pasirinkti atskiri konteineriai. Šiaulių miesto savivaldybė – viena tų, kuri atlikusi namų darbus apsisprendė atliekų konteinerių aikštelėse pastatyti papildomą konteinerį maisto atliekoms. Pirmojo mėnesio rezultatai rodo, jog toks sprendimas pasiteisino. Sostinėje rezultatai atliekų tvarkytojus taip pat nudžiugino: maisto atliekos rūšiuojamos net pavyzdingiau nei tikėtasi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įdėjo nemažai pastangų
Metų pradžioje Šiauliuose iš 300 specialių 240 litrų konteinerių, pastatytų daugiabučių namų pusiau požeminių konteinerių aikštelėse, surinkta daugiau nei 14 tonų maisto atliekų, vėlesnėmis savaitėmis 6–7 tonos. Specialūs, maisto atliekoms skirti konteineriai, aptarnaujami du kartus per savaitę. Kas kartą ištuštinti, jie dezinfekuojami, keturis kartus per metus bus plaunami. Į juos gyventojai maisto atliekas gali mesti ir su maišeliu, ir be jo.
„Džiaugiamės, jog gyventojai noriai įsitraukia ir atsakingai rūšiuoja maisto atliekas. Neabejojame, jog infrastruktūros plėtra ir informacijos sklaida paskatins tą daryti dar aktyviau. Mes esame pasiruošę surinkti maisto atliekas, nesvarbu, koks būdas pasirinktas: jas kaupti atskiruose maisto atliekoms skirtuose konteineriuose ar rinkti atskiruose maisto atliekų maišeliuose bendruose buitinių atliekų konteineriuose“, – komentavo maisto atliekas surenkančios aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ Tvarumo vadovas Linas Černiauskas.
Už maisto atliekų surinkimą Šiauliuose atsakingo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) aptarnavimo vadovas Mantas Tamošiūnas komentavo, jog dar prieš įsigaliojant reikalavimui rūšiuoti maisto atliekas, mieste vyko bandomasis projektas, kuriame dalyvavo aštuonių daugiabučių, daugiau kaip 1000 butų, gyventojai. Jiems buvo išdalyti specialūs maisto rūšiavimo kibirėliai, sukauptas maisto atliekas gyventojai galėjo išmesti į 240 l konteinerius, kurie buvo aptarnaujami du kartus per savaitę. Projektas buvo sėkmingas, tad nuo šių metų pradžios maisto atliekas į specialius konteinerius meta visų Šiaulių daugiabučių gyventojai.
Pašnekovas pripažįsta: pirmosiomis dienomis jam teko girdėti dvejonių, ar pasirinkti 240 litrų konteineriai ne per maži, ar nesklis nemalonūs kvapai. Pasak M. Tamošiūno, šių konteinerių našumą galima padidinti dar 3,5 karto, juos išvežant dar dažniau nei dabar. Konteineriai naudojami su kvapus neutralizuojančiais biofiltrais dangčiuose, jie sandarūs, tad nemalonių kvapų neskleis net šiltuoju metų laiku.
„Manome, jog labai svarbu kalbėti ir apie svarbesnius maisto atliekų rūšiavimo tikslus. Pirmas žingsnis – maisto atliekų atskyrimas ir jų pašalinimas nebe bendrame buitinių atliekų sraute, leis prisidėti prie tvarumo, aplinkosaugos ir ekonominių tikslų. Iš masės bus išgaunama medžiaga, naudojama energijai išgauti, taip pat – kompostui gaminti. Atskirai rūšiuojant maisto atliekas, sumažės mišrių komunalinių atliekų kiekis. Šiaulių miesto pavyzdys rodo, jog gyventojai nori rūšiuoti, o kaip rodo rezultatai – tą daro kokybiškai. Tikrai nesitikėjome tokio kokybiško išrūšiavimo pirmaisiais mėnesiais“, – kalbėjo M. Tamošiūnas.
Nustebino kokybišku rūšiavimu
Vilniaus regione surinktos maisto atliekos vežamos į Vilniaus Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Kaip komentavo Vilniaus MBA direktorius Algirdas Blazgys, dalijantis patirtimi su šalimis, kuriose maisto atliekos pradėtos rūšiuoti anksčiau nei Lietuvoje, bene didžiausias nuogąstavimas buvo, kad jos bent pirmaisiais mėnesiais bus surūšiuotos netinkamai. „Pirmą mėnesį, ypač Vilniaus miestas, nustebino gerąja prasme. Patikrinus 63 proc. iš Vilniaus miesto atvežtų oranžinių maišelių, 95 proc. juose buvo tik maisto atliekos be priemaišų. Maišeliai taip pat nebuvo pažeisti. Skaičiuojama, jog Norvegijoje, kurios gerąja patirtimi daugiausia rėmėmės, gabenant pažeidžiama iki 5 proc. maišelių. Tai gali nutikti metant aštrias, sunkias atliekas, taip pat suspaudus šiukšliavežių presu“, – paaiškino A. Blazgys.
Žinoma, pavienių nemalonių nustebinusių radinių visgi pasitaikė. Pavyzdžiui, oranžiniame maišelyje rasta metalinių automobilių detalių. Į juos įmetami aliejaus buteliai, skardinės, plastikinės maisto pakuotės.
Kol kas į Vilniaus MBA atvežti oranžiniai maišeliai atrenkami rankomis, ateityje tą ketinama daryti automatizuotai. Surinkti oranžiniai maišeliai perdirbami, maisto atliekos naudojamos kompostui gaminti, tačiau netrukus bus pradėti naudoti ir kitokie perdirbimo būdai.
Praktiniai patarimai rūšiuojantiems arba norintiems pradėti:
Į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius galima mesti mėsos, žuvies, pieno, vaisių, daržovių, kitų maisto produktų likučius, arbatos tirščius ir pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, riebalais ar kitais maisto produktais suteptą popierių ir popierinius rankšluosčius, kambarinius augalus ir jų dalis.
Į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius negalima mesti skystų maisto likučių, maisto atliekų su stiklinėmis pakuotėmis, tabako gaminių, vaistų, namų augintinių kraiko, panaudoto tualetinio popieriaus ir kitų netinkamų atliekų.