Oras yra būtinas, kaip ir miegas. Kaip delfinai ir banginiai miega po vandeniu (Video) ()
Jūros gyvūnai, kurie kvėpuoja oru, vis dar sugeba užmigti jūrų ir vandenynų gelmėse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei jūrų žinduoliai nori miegoti, jie negali tiesiog užsimerkti ir užmigti po vandeniu, nes jie turi pakilti į paviršių, kad įkvėptų oro. Tačiau jie negali miegoti ant paviršiaus, nes tokiu būdu kyla pavojus tapti plėšrūnų grobiu arba prarasti šilumą. Taigi, kaip jūrų žinduoliams pavyksta užmigti ir nesukelti sau pavojaus? Apie tai rašo „Live Science“.
Biologo Patricko Millerio iš Sent Andrews universiteto (Didžioji Britanija) teigimu, jūros žinduoliai gali miegoti vandenyje, kuriam laikui „išjungę“ vieną smegenų pusrutulį. Tai vadinama unihemisferiniu miegu. Tai yra, vienas smegenų pusrutulis miega, o kitas yra budrus. Tokiu būdu jūrų žinduoliai, tokie kaip delfinai, gali ilsėtis atviroje jūroje, nes gali išlaikyti žemą aktyvumo lygį ir tuo pat metu miegoti.
Šis miego būdas geriausiai ištirtas delfinams. Jų smegenų skenavimas rodo, kad nors vienas jūrų gyvūno smegenų pusrutulis giliai miega, kitas išlieka aktyvus. Tai yra, delfinai miega atmerkę vieną akį.
Tiesą sakant, taip miega ir kai kurie kiti banginių šeimos gyvūnai, tačiau ne visi šios jūros gyvūnų grupės atstovai turi galimybę poilsiui pasitelkti unihemisferinį miegą. Kai kurie iš jų vis dar miega taip pat, kaip ir žmonės, tai yra, abu smegenų pusrutuliai yra „išjungti“.
Millerio teigimu, labai sunku išmatuoti, pavyzdžiui, kašalotų, mėlynųjų banginių ar kuprotųjų banginių smegenų veiklą. Todėl geriausias būdas nustatyti, kaip šie žinduoliai miega, yra stebėti jų elgesį. Tam mokslininkai prie banginių kūnų pritvirtina specialius jutiklius. Viename Millerio ir jo kolegų atliktame tyrime prie kašalotų kūnų buvo pritvirtinti jutikliai, siekiant suprasti, kaip jie miega atvirame vandenyne.
Tyrimas parodė, kad kašalotai prieš užmigdami negiliai nardo po vandeniu, sumažina plaukimo greitį iki visiško sustojimo, o tada lėtai kyla aukštyn. Anot Millerio, kai kašalotai miega, galima pamatyti ištisas šių jūrų gyvūnų būrius, kurie dalį snukių iškelia virš vandens. Šiuo metu gyvūnai į nieką visiškai nereaguoja, todėl mokslininkai daro prielaidą, kad banginiai yra gilaus miego stadijoje.
Tačiau gyvūnai gali ilsėtis po vandeniu tik apie 20 minučių, kol jiems reikia pakilti į paviršių oro. Gavę reikiamą deguonies kiekį banginiai vėl neria į gelmes miegoti. Toks neįprastas miegas su prabudimais gali trukti 3,5 valandos.
Kita jūrų žinduolių rūšis, būtent šiaurinis jūrų dramblys, taip pat miego metu „išjungia“ abu smegenų pusrutulius, o šie gyvūnai taip pat trumpai miega.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais Jessica Kendall-Bar ir jos kolegos iš Kalifornijos universiteto San Diege (JAV) pirmą kartą galėjo ištirti miegančių šiaurinių jūrų dramblių smegenų veiklą. Jie nustatė, kad šiems gyvūnams pasineriant į maždaug 300 metrų gylį, jų smegenų veikla gerokai sulėtėja ir smegenys yra REM miego stadijoje. Tada gyvūnai apsisuka ir lėtai plaukia į vandens paviršių, toliau miegodami. Tikriausiai dėl plėšrūnų užpuolimo pavojaus jūrų drambliai po vandeniu iš viso miega ne ilgiau kaip 2 valandas per parą.
