EP priimtas Gamtos atkūrimo įstatymas: turės būti atkurta bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų ()
Antradienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino Gamtos atkūrimo įstatymą, kuriuo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas. Tyrimų duomenys rodo, kad daugiau nei 80 proc. buveinių Europoje yra prastos būklės, tad pagal naująsias taisykles, dėl kurių susitarta su ES valstybėmis, visose ES šalyse palaipsniui bus atkurtos nualintos ekosistemos, taip pat bus siekiama ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų bei užtikrintas didesnis aprūpinimo maistu saugumas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sprendimui pritarė 329 EP nariai, prieš balsavo 275, susilaikė 24. Įstatymą patvirtinus Tarybai, jis bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje ir įsigalios po 20 dienų.
ES šalys turės paruošti planus, kaip sieks ekosistemų gerinimo tikslų
Siekdamos bendrų ES tikslų, valstybės iki 2030 m. turės atkurti bent 30 proc., iki 2040 m. – 60 proc., o iki 2050 m. – 90 proc. buveinių: miškų, pievų bei šlapynių, upių, ežerų, koralų sąžalynų ir kitų teritorijų gerą būklę.
Pagal EP poziciją ES šalys iki 2030 m. pirmenybę turėtų teikti „Natura 2000“ teritorijoms. ES valstybės turės užtikrinti, kad teritorijoms pasiekus gerą būklę, ji reikšmingai vėl nepablogėtų. ES valstybės turės priimti nacionalinius atkūrimo planus, kuriuose būtų išdėstyta, kaip jos ketina siekti šių tikslų, pabrėžiama EP pranešime žiniasklaidai.
Siekdamos pagerinti biologinę įvairovę žemės ūkio sistemose, ES valstybės turės siekti gerinti du iš šių trijų rodiklių: pievų drugių indeksą; žemės ūkio paskirties žemės, kurioje yra didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų, dalį arba organinės anglies sankaupas pasėlių mineraliniuose dirvožemiuose. Taip pat turi būti siekiama padidinti įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksą, nes paukščiai yra geras bendros biologinės įvairovės būklės rodiklis.
Kadangi nusausintų durpynų atkūrimas yra vienas iš ekonomiškai efektyviausių būdų sumažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ES valstybės iki 2030 m. turės atkurti bent 30 proc. nusausintų durpynų (bent ketvirtadalyje iš jų turi būti atkurtas drėgnumas). Iki 2040 m. turi būti atkurta 40 proc. nusausintų durpynų, o iki 2050 m. – 50 proc. (bent trečdalyje iš jų turi būti atkurtas drėgnumas). Atkurti drėgnumą nebus privaloma ūkininkams ir privatiems žemės savininkams.
EP reikalavimu į teisės aktą įtraukta sustabdymo nuostata, pagal kurią žemės ūkio ekosistemų tikslai gali būti nebetaikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, kai jų siekiant smarkiai sumažėja žemės, reikalingos pakankamai maisto produktų gamybai, ES.
C. Luena: tai labai svarbi diena Europai
Gamtos atkūrimo aktu taip pat reikalaujama užtikrinti keleto miškų ekosistemų rodiklių didėjimo tendenciją ir pasodinti dar tris milijardus medžių. Be to, ES valstybės turės atkurti 25 tūkst. kilometrų upių laisvą tėkmę ir užtikrinti, kad nesumažėtų bendras nacionalinis grynasis miesto žaliosios erdvės ir miesto medžių lajų dangos plotas.
Po balsavimo EP pranešėjas César Luena sakė, kad tai labai svarbi diena Europai, nes nuo gamtos apsaugos ir išsaugojimo pereiname prie jos atkūrimo.
„Naujasis teisės aktas taip pat padės mums įvykdyti daugybę tarptautinių aplinkos apsaugos įsipareigojimų. Pagal šį reglamentą nualintos ekosistemos bus atkurtos atsižvelgiant į žemės ūkio sektorių ir suteikiant valstybėms lankstumą. Noriu padėkoti mokslininkams už įrodymus ir kovą su klimato kaitos neigimu, taip pat jaunimui, kuris primena mums, kad nėra nei atsarginės planetos, nei atsarginio plano“, – įžvalgomis dalijosi jis.
ELTA primena, kad 2022 m. birželio 22 d. Komisija pateikė siūlymą dėl Gamtos atkūrimo teisės akto, kuriuo būtų prisidedama prie ilgalaikio pažeistos gamtos atkūrimo visos ES sausumos ir jūros teritorijose.
Aktu siekiama ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų bei įgyvendinami ES tarptautiniai įsipareigojimai, visų pirma JT Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija.
Komisijos vertinimu, naujasis teisės aktas atneštų ir didelę ekonominę naudą, nes kiekvienas investuotas euras duotų mažiausiai 8 eurų grąžą. Šis teisės aktas priimtas reaguojant į piliečių Konferencijos dėl Europos ateities išvadose išreikštus lūkesčius dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir vandenynų apsaugos bei atkūrimo.
