Hidrogeologų ekspedicija aptiko gyvybę 1,4km gylyje po jūros dugnu (11)
"Gyvybė yra atkakli" - toks argumentas dažnai naudojamas, siekiant pabrėžti idėją, kad gyvybė gali egzistuoti (ir tikriausiai egzistuoja) ir kitose Visatos dalyse. Nors tą dar reikia įrodyti, teiginys kol kas puikiai pasitvirtina mūsų pačių planetoje. Šį kartą geologinė ekspedicija atrado gyvybę maždaug 1,4km gylyje po vandenyno dugnu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkams jau anksčiau yra pavykę rasti gyvų mikroorganizmų, gyvenančių greta povandeninių verdančio vandens srovių, atšiauriose Antarktidos dalyse ir netgi požeminių naftos telkinių gelmėse. Šį kartą mikroorganizmai rasti įsigręžus 1,4km į Žemės plutą, o surinkti įrodymai leidžia manyti, jog jų gali būti netgi dar giliau, teigiama ekspedicijoje dalyvavusių mokslininkų parengtame straipsnyje.
Tarptautinė ekspedicija "Integrated Ocean Drilling Program" užsiima po jūros dugnu esančių Žemės sluoksnių tyrimais, uolienų mėginių rinkimu ir jų analize. Šį kartą gręžinys buvo gręžiamas Atlanto masyve - tektoniškai aktyviame centrinės Atlanto dalies regione. Čia jūros dugno nuosėdinį sluoksnį nuo giliau esančio gabro (magminės kilmės uoliena) sluoksnio skiriantis bazaltas yra plonas ir sudaro apie 70 metrų storio sluoksnį. Tyrinėtojų komanda išgręžė iš viso 1391 metro gylio gręžinį (jūros dugno atžvilgiu).
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad tokiame gylyje aplinkos temperatūra prilygsta jūros vandens virimo temperatūrai. Čia taip pat vyrauja didelis slėgis. Nepaisant to, mokslininkai tikėjosi čia rasti kokių nors gyvų organizmų - anksčiau juos pavyko aptikti aukščiau esančiame bazalto sluoksnyje. Tačiau radinys juos nustebino daugiau, nei tikėtasi. Gyvybės čia rasta daug - daugiausia bakterijų kultūros, kurios evoliucijos eigoje "išmoko" maitintis angliavandeniliais, į kurių tarpą patenka ir naftos telkiniuose randamas metanas. Pastarasis faktas leidžia daryti prielaidą, kad bakterijos evoliucionavo ne gyvendamos gabro sluoksnyje, o migravo į jį iš aukščiau esančių uolienų.
Be to, faktas, jog palyginti gausi angliavandeniliais mintanti gyvybė rasta taip giliai, leidžia manyti, jog ji gali klestėti ir dar giliau, galbūt net iki pat Žemės mantijos. Geologiniai procesai, kurių metu Žemės plutoje susidaro nafta ir dujos, galėjo vykti ir gilesniuose sluoksniuose. Jei tai tiesa, tai reikštų, jog gyvybė galėjo įsiskverbti į Žemę giliau, nei galima buvo įsivaizduoti. Ir jei ji gali atlaikyti tokias nepalankias sąlygas, galbūt lieka tik rasti tas Visatos vietas, kuriose ji slepiasi.