Kada žmonija pradėjo sirgti sloga? Štai ką dabar žino mokslas ()
Dauguma žmonių peršalimo ligomis serga bent kartą per metus – tad sezoninės slogos yra pagrindinė žmogaus gyvenimo dalis. Tačiau kada Homo sapiens istorijoje žmonės pirmą kartą pradėjo sirgti peršalimo ligomis?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Į šį klausimą sunku atsakyti – iš dalies todėl, kad peršalimą sukelia daug virusų ir tik nedaugelis jų gerai išsilaiko žmogaus palaikų liekanose. Tačiau gali būti, kad kai kurie pirmieji Homo sapiens peršalimo ligomis sirgo mažiausiai prieš 300 000 metų – t. y. nuo tų laikų, kai datuojami seniausi archeologiniai radiniai, liudijantys mūsų rūšį.
„Peršalimas“ – tai bendras terminas, kuriuo apibūdinama grupė kvėpavimo takų infekcijų, kurios sveikos imuninės sistemos žmonėms paprastai būna lengvos. Dažnai dėl to kalti rinovirusai, koronavirusai ir kvėpavimo takų sincitinis virusas (RSV). Tačiau prieš šiems patogenams pradedant plisti tarp žmonių, žmonės juos tikriausiai įgijo iš kitų stuburinių gyvūnų.
„Gyvenimas arti gyvūnų yra patikimas būdas užsikrėsti naujais virusais ir pakartotinai susidurti su jais, dėl ko jie gali tapti endeminiais žmonių virusais“, – teigia Kalifornijos universiteto evoliucinės virusologijos specialistas Joelis Wertheimas.
Paprastai, kai gyvūnų virusas peršoka į žmones, jam nepavyksta užkrėsti – nes jis nebūna prisitaikęs prie naujojo nešiotojo.
Tačiau kartais virusas turi reikiamą genų rinkinį, kad galėtų sėkmingai peršokti ir net išplisti tarp žmonių. Taip, pavyzdžiui, atsirado SARS-CoV-2 ir „kiaulių gripo“ virusai.
Mokslininkai kelia skirtingas hipotezes, kada peršalimo virusai atsirado pirmą kartą – ir jų atsiradimo pradžia yra labai skirtinguose žmonijos laiko juostos taškuose. Kai kurie tyrėjai mano, kad virusai iš gyvūnų tarp žmonių galėjo pradėti plisti žmonijos civilizacijos aušroje – maždaug prieš 5–6 tūkst. metų. Žmonės ėmė gyventi artimoje aplinkoje, kur patogenai galėjo lengvai plisti, ir jie pradėjo auginti virusais knibždančius gyvūnus. Tačiau ne visi mokslininkai sutinka su šia hipoteze.
Londono universitetinio koledžo biologas ir kompiuterinės biologijos specialistas François Ballouxas sako, kad medžiotojų-rinkėjų populiacijos, kurios neužsiėmė žemdirbyste, medžioklės metu galėjo susidurti su gyvūnų virusais. Medžiotojai-rinkėjai gyveno dar prieš Homo sapiens – pavyzdžiui, išnykusios žmonių rūšys, tokios kaip Homo erectus, kurios pirmą kartą atsirado prieš du milijonus metų. F. Ballouxas iškėlė prielaidą, kad įvairūs peršalimo virusai atsirasdavo ir nunykdavo per visą žmogaus evoliuciją, įvairiais laikotarpiais.
„Manau, kad tikriausiai vienas iš įvykių, lėmusių didelį žmonių patogenų įsigijimo pagausėjimą, yra ekspansija iš Afrikos“, – kurios metu žmonės galėjo pasigauti naujų peršalimo virusų, teigia mokslininkas. Ankstyviausi Homo sapiens, rasti už Afrikos ribų, datuojami 210 000 metų.
Senovinių peršalimo virusų paieška
„Peršalimo ligos nėra labai gerai išliekančios“, – sako J. Wertheimas. Šie virusai paprastai infekcijos požymius palieka minkštuosiuose audiniuose – pavyzdžiui, plaučiuose, kurie po mirties sunyksta, o ne tvirtuose kauluose ir dantyse, kurie išlieka.
Senovinių žmonių palaikų liekanose rasta virusų genomų – tačiau tik DNR, o ne RNR turinčių virusų. RNR yra kur kas labiau paplitusi tarp peršalimo virusų.
„RNR suyra greičiau nei DNR, todėl ją daug sunkiau atkurti“, – aiškina Londono universitetinio koledžo genetikė Lucy van Dorp. Kol kas iš archeologinės medžiagos nebuvo išgauta jokių RNR virusų, teigia ji, įskaitant daugumą įprastų įtariamųjų, sukeliančių peršalimo ligas.
F. Ballouxas ir L. van Dorp senovinių virusų ieškojo žmonių dantyse, iškastuose Sibire. Nerecenzuotame straipsnyje, kuris buvo paskelbtas „bioRxiv“, jie pranešė radę du senovinius DNR viruso, vadinamo žmogaus adenovirusu C, kuris gali sukelti peršalimo simptomus, genomus. Tyrėjai apskaičiavo, kad virusų paskutinis bendras protėvis atsirado maždaug prieš 700 000 metų – t. y. greičiausiai gerokai anksčiau, nei atsirado Homo sapiens. Jie galėjo iš šimpanzių ar gorilų persikelti į žmones, tačiau kada tiksliai tai įvyko, kol kas galima tik spėlioti.
Nors mokslininkai nerado RNR virusų iš senų laikų, Prancūzijoje iš žmonių skeletų paimtoje dantų pulpoje (centrinę danties dalį sudarančiame audinyje) mokslininkai rado XVI a. koronavirusą. RNR skyrėsi nuo žinomų šiuolaikinių koronavirusą – o tai leidžia manyti, kad šie istoriniai patogenai galėjo arba išnykti, arba neatpažįstamai evoliucionuoti.
Tačiau gali būti, kad šis koronavirusą ir toliau cirkuliuoja tarp žmonių, tačiau šiais laikais jo seka nebuvo nustatyta.
„Daugelis virusų, sukeliančių peršalimą, šiandien yra menkai sekvenuoti“, teigia L. van Dorp, įskaitant reguliariai cirkuliuojančius peršalimo koronavirusus.
Kadangi senovinių virusų likučių nėra daug, F. Ballouxas ir jo kolegos dabar daugiausia dėmesio skiria netolimos praeities patogenams. Jie tiria chemiškai konservuotus žmonių palaikus, surinktus per pastaruosius du šimtmečius ir saugomus medicinos įstaigose.
„Tikriausiai ateityje turėsime padorų suminį vaizdą apie virusus, kurie buvo su mumis prieš mažiau nei 200 metų“, – teigia tyrėjas. Tai galėtų palengvinti mokslininkams atsekti šių virusų istoriją į tolimą praeitį, rašo „Live Science“.
