Kodėl susitikę šunys uosto vienas kito pasturgalius? Štai kaip tai aiškina mokslas  ()

Kai susitinka du šunys, jie dažnai iškart puola uostyti vienas kito pasturgalį. O visi, turintys daugiau nei vieną katę, pasakys, kad katės nuolat kiša nosį savo kolegėms po uodega.



© Jackie (CC BY 2.0) | https://www.flickr.com/photos/abbynormy/822880886

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Taigi kodėl šunys uostinėja vienas kito pasturgalius? Pasirodo, ši „manija“ turi rimtą priežastį.

„Šunys, uostydami vienas kito pasturgalį, gali nustatyti kito šuns sveikatą ir reprodukcinę būklę, nustatyti, ką jis valgė, ir apskritai sužinoti naujienas“, – sako psichologijos docentė Ellen Furlong, kuri specializuojasi gyvūnų pažinimo srityje Transilvanijos universitete Leksingtone, JAV.

Poravimosi faktorius taip pat svarbus.

„Patinai (ypač nekastruoti) taip pat gali praleisti daugiau laiko uostinėdami pateles, kad sužinotų apie jų reprodukcinę būklę“, – teigia E. Furlong.

Tačiau kaip šunys gali surinkti visą šią informaciją iš paprasto pauostymo? Viena pirmųjų užuominų, padedančių įminti šią mįslę, atsirado 1976 m., kai buvo paskelbtas tyrimas apie šunis ir kojotus. Tyrimo metu nustatyta, kad dvi mažos liaukos, po vieną kiekvienoje šuns išangės pusėje, vadinamosios analinės liaukos, išskiria kvapą skleidžiančių cheminių medžiagų kokteilį, įskaitant žuvies kvapą skleidžiantį trimetilaminą ir aštriai kvepiančią propiono rūgštį bei sviesto rūgštį. Remiantis 2021 m. paskelbtu tyrimu, šios išangės liaukos išskyros tikriausiai tarnauja kaip cheminiai šunų tarpusavio ryšio signalai.

[Vokietija] Fantastiškas dronas, kokio jau seniai ieškojote - dvi kameros su 6K, 56 min. vienu įkrovimu ir APP (Video, „LSRC LS-38“)
2786 8

Labai gera kaina ir savybės

Greitas ir saugus pristatymas į Lietuvą

Ribotas kiekis

Išsamiau

Tikėtina, kad kiekviena šuns išskiriama cheminė medžiaga perduoda konkrečią informaciją kitam šuniui – tačiau mokslininkams dar nepavyko įminti šio kvapo kodo. 2023 m. paskelbtame tyrime, lyginant šunų patinų ir patelių analinės liaukos išskyras, šiek tiek pasistūmėta į priekį iššifruojant šią cheminę kalbą. Nustatyta, kad tam tikras chemines medžiagas išskiria tik patelės, o kitas – tik patinai.

 

Tyrėjai taip pat užfiksavo, kad tos pačios lyties asmenų išskiriamos cheminės medžiagos ir jų koncentracija labai skiriasi. Tai rodo, kad šuns kvapo profilį lemia ne tik lytis, bet ir kiti parametrai.

Taigi, šuo užuodžia kito šuns cheminių medžiagų mišinį. Dėl daug geresnės nosies šunys gali nustatyti atskirus kvapus mišinyje ir aptikti juos gerokai mažesnėmis koncentracijomis, nei žmonės.

„Šuns uoslė yra 10 000–100 000 kartų geresnė nei mūsų“, – sako E. Furlong.

Tai daro ir katės

 

Kačių uoslė taip pat gerokai pranoksta žmogaus uoslę. Tyrimas rodo, kad kvapų uostymas yra labai svarbus kačių elgesiui ir bendrai kačių gerovei, sako „Unity“ Aplinkos universiteto (JAV) gyvūnų sveikatos ir elgsenos docentė Kristyn Vitale.

Kaip ir šunys, katės turi mažas liaukas, kurios gamina chemines medžiagas su skirtingais kvapais.

„Pajutusi kitos katės pasturgalio kvapą, katė gali nustatyti, ar ji jai pažįstama, ar nepažįstama, taip pat lytį ir net galbūt jos reprodukcinę būklę, – sako K. Vitale. – Tiek patinai, tiek patelės naudoja kvapą socialiniams partneriams atpažinti ir su jais bendrauti“.

2023 m. Kalifornijos Daviso universiteto mokslininkai, atlikę 23 naminių kačių tyrimą, atskleidė dar vieną dėlionės dalį. Jie nustatė, kad katės analinėse liaukose gyvena gausi bakterijų bendruomenė, kuri tikriausiai dalyvauja gaminant kvapą skleidžiančias analinių liaukų išskyras. Skirtingų kačių analinėse liaukose buvo skirtingų bakterijų, o bakterijų rūšys skyrėsi priklausomai nuo katės amžiaus ir svorio.

 

Reikia atlikti dar daugiau tyrimų, tačiau tyrimo autoriai mano, kad šios bakterijos padeda katėms bendrauti. Manoma, kad kiti mėsėdžiai, įskaitant šunis, taip pat bendrauja per liaukose gyvenančių bakterijų išskyras. Šią hipotezę patvirtinantis hienų tyrimas parodė, kad jų kvapo liaukose gyvenančios bakterijos gamina cheminių signalų, kuriuos hienos naudoja bendravimui, sudedamąsias dalis, rašo „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(16)
(1)
(15)

Komentarai ()