Mokslininkai teigia, kad beveik 130 000 metų senumo lokio kaulas buvo tyčia išraižytas ir gali būti vienas seniausių neandertaliečių sukurtų meno kūrinių Eurazijoje.

Maždaug 10,6 cm ilgio cilindro formos kaulą puošia 17 netaisyklingai išsidėsčiusių lygiagrečių įpjovimų. Naujajame tyrime teigiama, kad šį dirbinį greičiausiai pagamino dešiniarankis žmogus, ir greičiausiai vienu prisėdimu.

Išraižytas kaulas yra seniausias žinomas neandertaliečių simbolinio meno pavyzdys, sukurtas Europoje į šiaurę nuo Karpatų kalnų. Jis leidžia mokslininkams pažvelgti į seniai mirusių šiuolaikinių žmonių pusbrolių, gyvenusių Eurazijoje maždaug prieš 400 000–40 000 metų, elgseną, pasaulio pažinimą ir kultūrą.

„Tai vienas iš gana retų neandertaliečių simbolinio pobūdžio daiktų, – sako Vroclavo universiteto archeologijos profesorius Tomaszas Płonka. – Šie įpjovimai neturi jokios utilitarinės priežasties.“ Pavyzdžiui, neatrodo, kad kaulas būtų įrankis ar ritualinės reikšmės objektas.

A Middle Palaeolithic incised bear bone from the Dziadowa Skała Cave, Poland: the oldest marked object north of the Carpathian Mountainshttps://t.co/rZjglbhUuG pic.twitter.com/Io7Sal8txr

— Zhitenev Vladislav (@Zhitenev_) April 19, 2024

Tyrėjai kaulą aptiko 1953 m. Dziadowa Skała urve pietų Lenkijoje – ir iš pradžių manė, kad tai lokio šonkaulis. Jie iškasė kaulą iš sluoksnio, datuojamo Eemo laikotarpiu (prieš 130 000–115 000 metų), vienu iš šiltesnių paskutiniojo ledynmečio laikotarpių. Tačiau T. Płonkos komanda nustatė, kad kaulas yra stipinkaulis, greičiausiai jauno rudojo lokio (Ursus arctos), kairiosios priekinės galūnės.

Naujajame tyrime mokslininkai kaulą ištyrė 3D mikroskopu ir kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimo aparatu, kuris leido sukurti skaitmeninį kaulo modelį. Remdamiesi šiuo modeliu, mokslininkai padarė prielaidą, kad žymės pasižymi keliais tikslingo išdėstymo požymiais.

Pavyzdžiui, žymės yra pasikartojančios, t. y. pjūviai kartojasi panašiai. Taip pat jos yra panašios – nes visos jos priklauso tai pačiai pagrindinei formai, nepaisant tam tikrų dydžio skirtumų. Taip pat ir ribotos – nes žymės apsiriboja tam tikru plotu, nors jų buvo galima padaryti daugiau. Ir galiausiai, žymės yra išdėstytos sistemingai, nors atstumai tarp jų šiek tiek skiriasi.

Šie sutapimai rodo, kad priešistorinis dailininkas ne tik raižė, bet ir galėjo turėti pažangių kognityvinių gebėjimų, rašoma balandžio 17 d. žurnale „Journal of Archaeological Science“ paskelbtame tyrime.

Siekdama išsiaiškinti, kaip buvo daromi pjūviai, tyrėjų komanda ant šviežių galvijų kaulų padarė eksperimentinius pjūvius, naudodama septynias pjūvių technikas, įskaitant judesius pirmyn ir atgal bei energingus pjovimo judesius, naudodama titnagą ir viduriniojo paleolito peilių replikas.

Komanda nustatė, kad žymės neatitinka paprasto skerdimo, įrankių naudojimo ar gyvulių trypimo požymius. Be to, atrodo, kad jos padarytos sąmoningai – greičiausiai vienu prisėdimu su titnaginiu peiliu. Palyginus įpjovimus su eksperimentinėmis pjūvių žymėmis, paaiškėjo, kad beveik visi įpjovimai buvo padaryti greitais, kartotiniais peilio judesiais, pjaunant paties vartotojo kryptimi.

„Dauguma pjūvių turi labai būdingą kablelio formos galą, išlenktą į dešinę. Kai mūsų eksperimentatorius, kuris buvo dešiniarankis, judino titnaginį instrumentą link savęs, pjūviai išlinkdavo į dešinę, – aiškina T. Płonka. – Todėl žinome, kad šiuos įpjovimus daręs neandertalietis buvo dešiniarankis.“

Gali būti, kad gamintojas bandė perduoti kokią nors skaitinę žinutę, užsimena archeologas.

Durhamo universiteto (Jungtinė Karalystė) archeologijos profesorius Paulas Pettittas, kuris specializuojasi Europos viduriniojo ir viršutiniojo paleolito srityje, teigiamai įvertino tyrimą – nes jis patvirtino seniai kilusį įtarimą, kad įpjovimus ant šio lokio kaulo kruopščiai išpjovė dešiniarankis neandertalietis, o ne juos atsitiktinai paliko kaulą graužęs mėsėdis gyvūnas.

Neandertaliečiai turėjo savitą įprotį daryti panašias lygiagrečias žymes ant kaulų, kurios, kaip dabar mano mokslininkai, buvo tam tikra simbolinė kultūra. Vienas įdomiausių pavyzdžių – neandertalietės kaukolė su 35 daugiausia lygiagrečiais įrėžimais.

„Tai, kad tokios lygiagrečių įpjovimų serijos iš tiesų atsiranda pas neandertaliečius, o ne anksčiau, rodo, kad tai buvo kultūrinė praktika, turėjusi prasmę ir funkciją, o ne, tarkime, nesąmoningas paišaliojimas“, – teigia tyrime nedalyvavęs P. Pettittas.

Anot mokslininko, bandyti nustatyti konkrečią informaciją, užfiksuotą tokiais „simboliniais“ ženklais, yra nepaprastai sudėtinga ir prieštaringa. Nepaisant to, „Dziadowa Skała urvo kaulas bent jau rodo, kad neandertaliečiai naudojo vizualinę kultūrą informacijai užkoduoti – tai tikrai žmogiškas gebėjimas“, – sako P. Pettittas.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()