„Būgnininkas-kanibalas“. Siaubingi padarai, lyg nužengę iš košmarų (Video) ()
Neįprastas vabzdys gali išgąsdinti vien savo išvaizda. Jo dydis ir unikalus elgesys išskiria jį iš daugelio kitų vabzdžių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis siaubingas vabzdys – tai bulvinis vabalas arba Jeruzalės svirplys. Tačiau tai yra klaidinantys pavadinimai, nes yra iš esmės neteisingi, rašo „IFLScience“.
Nepaisant savo pavadinimo, bulvinis vabalas arba Jeruzalės svirplys nėra nei tikrasis svirplys, nei vabalas. Šis vabzdys mažai ką bendro turi ir su Jeruzale.
Jeruzalės svirpliai yra Ammopelmatus ir Stenopelmatus genčių stambių neskraidančių vabzdžių grupė. Abi šios gentys sudaro bendrą Stenopelmatini gentį. Ammopelmatus yra paplitusi vakarų JAV ir kai kuriose Meksikos dalyse, o Stenopelmatus – Centrinėje Amerikoje.
Šie dideli, neskraidantys vabzdžiai nėra nuodingi, bet savo galingais žandikauliais gali skaudžiai įkąsti.
Jeruzalės svirpliams būdingas kanibalizmas. Užfiksuoti atvejai, kai šie vabzdžiai ėda vieni kitus: patelės kartais suėda patinėlius netrukus po poravimosi.
Tačiau Jeruzalės svirpliai, be galingų įkandimų ir kanibalistinių polinkių, taip pat žinomi dėl neįprasto bendravimo būdo. Šie vabzdžiai skleidžia unikalų garsą mušdami pilvą į žemę – toks elgesys dažnai vadinamas būgnavimu.
Šis „būgnų skambėjimas“ skirtas keliems tikslams: kvietimas poruotis ir kaip priemonė nustatyti teritoriją tarp kitų savo rūšies atstovų. „Būgnų“ skleidžiamas garsas yra stebėtinai stiprus ir gali būti girdimas dideliu atstumu, todėl tai yra veiksminga bendravimo priemonė jų požeminėse buveinėse.
