500 metų Žemėje. Ilgiausiai gyvenantis stuburinis gyvūnas. Atskleista „amžinos jaunystės“ paslaptis (Video) ()
Tyrėjai mano, kad jiems pavyko įminti Grenlandijos ryklių, kurių gyvenimo trukmė siekia kelis šimtus metų, ilgaamžiškumo paslaptį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šimtmečius, o gal net tūkstantmečius žmonės kovojo, kad surastų amžinojo gyvenimo paslaptį arba bent jau tai, kas leistų pratęsti jaunystę. Bandydami priartėti prie šios paslapties išspręndimo, tyrinėtojai dažnai atsigręžia į gamtos pasaulį, bandydami įminti ilgiausiai gyvenančių būtybių Žemėje paslaptis, rašo „IFLScience“.
Naujas eksperimentinis tyrimas šia tema atskleidė, kad medžiagų apykaitos veikla gali būti raktas į neįtikėtinai ilgą arktinių, arba Grenlandijos, ryklių gyvenimą – mokslininkai mano, kad kai kurie iš jų gali gyventi iki 500 metų, o galbūt ir daugiau.
Tyrimo autoriai mano, kad jų darbo rezultatai ateityje leis apsaugoti šią rūšį nuo išnykimo, taip pat gali būti pagrindu imtis priemonių žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai gerinti.
|
Grenlandijos ryklių (Somniosus microcephalus) gyvenimo trukmė yra mažiausiai 270 metų, tačiau kai kurie iš jų gali gyventi 500 ar daugiau metų. Mokslininkai anksčiau teigė, kad jų išskirtinio ilgaamžiškumo paslaptis slypi šaltoje aplinkoje, kurioje jie gyvena, kartu su minimaliomis pastangomis, kai gyvūnams reikia judėti. Naujame tyrime Mančesterio universiteto (JK) doktorantas Ewanas Camplissonas ir kolegos nusprendė atidžiau pažvelgti į šias savybes.
Tyrimo metu mokslininkai atliko konservuotų raumenų audinio mėginių fermentų analizę. Tyrime buvo naudojami mėginiai, kurie yra Kopenhagos universiteto (Danijos) vykdomo projekto „Old And Cold“ tyrimo objektu.
Tyrėjai naudojo konservuotus raudonųjų raumenų mėginius, kad išmatuotų ryklių fermentų metabolinį aktyvumą, naudodami spektrofotometrą. Tai leido jiems ištirti skirtingas ryklių amžiaus grupes ir aplinkos, kurioje jie gyveno, temperatūrą.
Keista, kad mokslininkai nenustatė reikšmingų ryklių raumenų metabolinio aktyvumo skirtumų, o tai rodo, kad jų medžiagų apykaita nesumažėja su amžiumi, kaip pastebėta tarp kitų gyvūnų. Komanda iškėlė hipotezę, kad tai gali būti lemiamas veiksnys, lemiantis nepaprastą Grenlandijos ryklių ilgaamžiškumą.
Tuo pačiu metu mokslininkai pastebėjo aplinkos temperatūros skirtumus, o tai rodo, kad medžiagų apykaitos fermentai nuo pat pradžių buvo daug aktyvesni toje aplinkoje, kuri buvo šiltesnė.
Anot Camplissono, tai rodo, kad raumenų medžiagų apykaita nėra pritaikiusi prie poliarinės aplinkos, nes priešingu atveju aktyvumo skirtumas, susijęs su temperatūra, būtų mažesnis.
Tyrimo autoriai teigia, kad planuoja tęsti savo darbą, tikėdamiesi geriau suprasti Grenlandijos ryklių ilgaamžiškumo priežastis, taip pat kaip greitai besikeičiantis klimatas verdančioje Žemėje gali turėti įtakos šios rūšies išlikimui. Be to, mokslininkai mano, kad kai kurie jų gauti rezultatai gali būti panaudoti siekiant pagerinti žmonių širdies ir kraujagyslių sistemos gydymo efektyvumą senstant.