Dažno žolės pjovimo pasekmės. Prof. perspėja ()
Dažnas žolės pjovimas gali turėti netikėtas pasekmes.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gražiai nušienauta veja tapo geros turto priežiūros standartu. Tuo tarpu tai gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, sako Žešuvo universiteto botanikas profesorius Łukaszas Łuczajus. Jis pabrėžia, kad nukenčia ne tik augalai, rašo TVN24.pl.
Prof. Łukaszas Łuczajus pastebi, kad tolygiai pjaunamų vejų mada atkeliavo iš Vakarų šalių, paveikta filmų ir kelionių. „Pradėtos naudoti vejapjovės, o gražiai nušienauta veja tapo geros turto priežiūros standartu viduriniosios klasės gyventojams. Tai netgi tapo visuotinai priimtinu standartu. Tuo tarpu toks žemės priežiūros būdas labai alina augmeniją“, – aiškina botanikas.
|
Prof. Luczajas aiškina, kad tolygiai nupjauta veja iš esmės yra vienos-trijų žolių rūšių monokultūros. „Žmonėms sunku suprasti, kad ekosistemos yra labai sudėtingos. Maždaug trečdalis vabzdžių rūšių yra monofagai, besimaitinantys vienos rūšies ar tipo augalais. Kai šio augalo ekosistemoje nėra, nėra ir atitinkamos vabzdžių rūšies“, – aiškina botanikas.
Dėl mažėjančios ekosistemų biologinės įvairovės visame pasaulyje atsirado tendencija veją miestuose ar namų soduose paversti pievomis, kuriose gausu augalų rūšių. „Žinoma, galime užsėti tam tikros rūšinės sudėties gėlių pievas, tačiau tereikia pakeisti šienavimo ritmą ir po kelerių metų biologinė įvairovė natūraliai padidės. Nereikia nieko daryti ir tai yra pigiau“, – tvirtina profesorius Łuczaj.
Kaip teigia jis, tam jau yra mokslinių įrodymų. „Garsus eksperimentas buvo atliktas Vokietijos mieste Tiubingene, kur šešerius metus dalis vejos buvo pradėta pjauti tik du arba vieną kartą per metus. Po kelerių metų augalų rūšių ir vabzdžių įvairovė šiuose plotuose išaugo keliasdešimt procentų, nieko neperšienaujant“, – sako mokslininkas.
Amerikiečių ekologas Douglasas Thallamy prieš kelerius metus pradėjo populiarinti idėją kurti „nacionalinius parkus savo sode“. „Jos esmė ta, kad vietoj tolygiai nupjautų vejų, apsodintų tujomis ir kitomis svetimžemėmis augalų rūšimis, reikėtų kurti gėlynus su vietinėms ekosistemoms priklausančiomis vietinėmis rūšimis, kurios yra maisto šaltinis jomis besimaitinantiems gyvūnams“, – aiškina profesorius Łuczajus.
Kai kuriuose Europos ir JAV miestuose jau bandoma mažinti vejų šienavimą, kad žaliosiose miesto erdvėse didėtų biologinė įvairovė. Ten išpopuliarėjo judėjimas „Gegužė be šienavimo“.
