Kuo aukščiau, tuo šalčiau. Kodėl kalnuose temperatūra visada žemesnė ()
Atrodytų, savaime suprantami dalykai, tačiau kai kurie žmonės vis dar nesupranta, kodėl kalnų viršūnes dengia sniegas ir jose visada šalčiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai gerai žinoma taisyklė: kuo aukščiau kylame Žemėje, tuo šalčiau darosi. Tačiau kai kurie žmonės vis dar nesupranta, kodėl taip yra. Ir jie nežino, kodėl kalnų viršūnes dengia sniegas, o temperatūra jose visada žemesnė, nepaisant to, kad jos yra arčiau Saulės, rašo „IFLScience“.
Kai kas gali instinktyviai manyti, kad arčiau Saulės ji turi būti karštesnė, tačiau aukštis Žemėje neturi jokios įtakos energijai, kurią gauname iš Saulės. Tiesą sakant, šiluma, kurią jaučiame Žemėje, yra ne tiesioginė Saulės šiluminė energija, o Saulės spinduliuotės, kurią skleidžia Saulė ir sąveikauja su mūsų planetoje esančiomis dalelėmis, rezultatas.
|
Saulė yra 151,88 milijono kilometrų atstumu nuo Žemės. Šis atstumas daro įtaką planetų, esančių skirtingu atstumu nuo Saulės, temperatūrai, tačiau vargu ar skirtumas bus pastebimas skirtinguose pačios planetos aukščiuose. Pavyzdžiui, 8849 metrų Everesto aukštis nublanksta prieš atstumą nuo Saulės iki Žemės.
Tiesą sakant, aukščiau nuo žemės paviršiaus oras yra šaltesnis yra dėl to, kad atmosfera yra tankesnė jūros lygyje, palyginti su esančiu aukštai kalnuose. Pavyzdžiui, Evereste oro slėgis siekia tik trečdalį jūros lygio slėgio. Tačiau jis gali svyruoti priklausomai nuo oro sąlygų.
Kai oras įšyla, jis plečiasi, sudarydamas daugiau erdvės tarp molekulių. Šiame šilto oro pakete molekulės yra labiau pasklidusios. Būdamas mažiau tankus nei aplinkinis šaltesnis oras, jis kyla į viršų dėl plūdurumo jėgos. Bet tai nereiškia, kad kalnuose turi būti karšta.
Kai dalis oro pakyla iš mažesnio aukščio į didesnį aukštį, jis plečiasi, nes yra mažesnio slėgio. Orui plečiantis, jo temperatūra mažėja.
