„Jau mirė milijonai žmonių. Naikinimo ciklas aktyvuotas“ ()
Tai negali būti vertinama atskirai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Klimato kaita smogia vis smarkiau. Aktyvuotas naikinimo ciklas. Nespėsime skaičiuoti mirusių. Užburtas klimato kaitos, miškų gaisrų ir oro taršos ratas daro vis didesnį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, ekosistemoms ir žemės ūkiui, rašoma Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) metinėje ataskaitoje „Oro kokybės ir klimato ataskaita“.
„Klimato kaita ir oro kokybė negali būti vertinami atskirai. (...) Būtų naudinga mūsų planetai, žmonių sveikatai ir mūsų ekonomikoms, jei pripažintume šią tarpusavio priklausomybę ir atitinkamai pasielgtume“, – sakė PMO generalinio sekretoriaus pavaduotoja, klimatologė Ko Barrett.
„Ataskaita paremta 2023 m. duomenimis, tačiau joje aprašomos tendencijos tęsėsi ir šiais metais, kai intensyvus karštis ir nuolatinė sausra padidino miškų gaisrų ir oro taršos riziką“, – pabrėžė Barrett.
Teršalai ore
|
PMO duomenimis, dėl oro taršos kasmet fiksuojama daugiau nei 4,5 mln. priešlaikinių mirčių, be to, dėl to auga ekonominės ir aplinkosaugos išlaidos.
Skendinčių dulkių koncentracija ore gali sumažinti pasėlių derlių iki 15 % labai užterštose vietose. Dulkės sumažina saulės spindulių, patenkančių į lapų paviršių, kiekį ir fiziškai blokuoja lapų žioteles, kurios reguliuoja vandens garų ir anglies dioksido mainus su atmosfera.
Kietosios dalelės gali sumažinti pasėlių produktyvumą tose vietovėse, kuriose norint maitinti gyventojus labai svarbu maksimaliai padidinti pasėlių derlių. Pats žemės ūkis – pažymėjo ataskaitos autoriai – ženkliai prisideda prie oro taršos, įskaitant ražienų deginimą, trąšų ir pesticidų naudojimą, taip pat tam tikrus žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo būdus.
Ataskaitos autoriai atkreipė dėmesį į pernai kilusius gaisrus tiek šiauriniame, tiek pietiniame pusrutulyje. Tarp daugelio miškų gaisrų priežasčių yra klimato kaita, dėl kurios padažnėja ir intensyvėja karščio bangos bei pailgėja sausra. Dėl to didėja miškų gaisrų plitimo rizika, o tai savo ruožtu stipriai veikia oro kokybę.
„Miškų gaisrų dūmuose yra kenksmingų cheminių medžiagų mišinys, kuris ne tik daro įtaką oro kokybei ir sveikatai, bet ir naikina augalus, ekosistemas, pasėlius ir padidina anglies dioksido išmetimą, taip padidindamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje“, – sakė PMO ekspertas dr. Lorenzo Labradoras.
Rekordiniai gaisrai
Remiantis Kanados nacionaline gaisrų duomenų baze, praėjusių metų gaisras sudegino septynis kartus daugiau miško nei vidutiniškai 1990–2013 m. Nenumaldomi gaisrai Vakarų Kanadoje tęsėsi nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos.
Dėl to pablogėjo oro kokybė rytinėje Kanadoje ir JAV šiaurės rytuose, ypač Niujorke. Dūmai pasklido per Šiaurės Atlanto vandenyną į pietinę Grenlandiją ir Vakarų Europą. Dėl to bendras kietųjų dalelių ir anglies dioksido kiekis gerokai viršijo metinį vidurkį per pastaruosius 20 metų.
Anksčiau, 2023 m. sausį ir vasarį, Čilės centrinė ir pietinė dalis nukentėjo nuo miškų gaisrų – buvo apskaičiuota, kad jų kilo daugiau nei 400 kartų, o aukšta temperatūra ir vėjai kurstė gaisrus daugiau nei dešimtmetį trunkančios sausros paveiktoje vietovėje.
„Vienu metu ozono, anglies monoksido ir azoto oksidų koncentracijų stebėjimai centrinėje Čilės dalyje rodo, kad oro kokybė labai pablogėjo dėl intensyvių ir ilgalaikių miškų gaisrų, kurie vis dažnesni šiltesnio klimato sąlygomis“, – teigia ataskaitos autoriai.