Jei visi ledynai ištirptų – kaip atrodytų Žemė? (Video) ()
Klimato kaita jaučiama visame pasaulyje, – stebimas ypač spartus klimato atšilimas. Neretas pastebėjo, kaip drastiškai pastaraisiais metais pasikeitė oro sąlygos. Mokslininkai įsitikinę, kad šis reiškinys greičiausiai pasieks maksimumą šio amžiaus pabaigoje, o tada prasidės dar vienas atšalimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lenkų portale gazetaprawna.pl atkreipiamas dėmesys į mokslininkų teiginį, kad temperatūra Žemėje šiuo metu yra žemesnė nei per ankstesnį atšilimą, pavyzdžiui, viduramžiais.
Jei visas Žemės ledas ištirptų – ištiktų nelaimė
Šiltesnis vandenyno paviršinis vanduo skatina didesnį garavimą, dėl to padidės debesuotumas ir gretimose sausumos teritorijose iškris daugiau kritulių, – prognozuoja Lenkijos geologijos instituto mokslininkai.
Dėl visuotinio atšilimo sparčiai tirpsta ledynai visame pasaulyje. „Business Insider“ aiškiai parodė, kaip atrodytų Žemė, jei ištirptų visi planetos ledynai.
Vaizdo įrašą galima pamatyti čia:
|
„National Geographic“ anksčiau apskaičiavo, kad jei visi ledynai ištirptų, pasaulinis jūros lygis pakiltų 216 pėdų (daugiau nei 65 metrus). Šių duomenų pagrindu buvo sukurta būsimos planetos išvaizdos vizualizacija.
Turint omenyje, kad Antarktidos ir Grenlandijos ledyniniai skydai sudaro daugiau kaip 90 proc. visų ledynų tūrio, toks spartus ledynų tirpimas – tiksinti bomba, nes daugelis Europos miestų, tokių kaip Briuselis ir Venecija, praktiškai atisdurtų po vandeniu. Mokslininkai prognozuoja, kad panaši situacija susidarytų Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose. Tokie miestai kaip Dakaras, Akra esą išnyktų.
O milijonai žmonių Azijoje, tokiuose miestuose kaip Mumbajus, Pekinas, Tokijas – būtų priversti persikelti gilyn į žemyną. Pietų Amerika atsisveikintų su tokiais miestais kaip Rio de Žaneiras ir Buenos Airės, pamažu išnyktų ir tokie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) miestai kaip Hiustonas, San Franciskas ir Niujorkas, jau nekalbant apie visą Floridos valstiją.
Tačiau Ukrainos portalo „Unian“ kalbintas geografijos mokslų kandidatas, atmosferos ir geokosminės fizikos specialistas Denisas Pišniakas kritikavo mintį, kad po kelerių metų su nostalgija prisiminsime „vėsią“ 2024-ųjų vasarą, kai buvo „tik“ žemiau 40 laipsnių. Anot jo, ateinantys metai gali būti karšti, o vėliau – vėsūs, ir taip viskas „dar kelis kartus svyruos pirmyn ir atgal“.
Teršalai išmetami visose pasaulio dalyse
Jungtinių Tautų (JT) ataskaitose skelbiama tūkstančiai mokslininkų apžvalgų, kur vieningai sutariama, kad pasaulinės temperatūros kilimas ne daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus padėtų išvengti didžiausio klimato poveikio ir būtų išlaikytos tinkamos gyvenimui sąlygos. Tačiau šiuo metu prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos temperatūra pakils apie 3 laipsnius Celsijaus.
Klimato kaitą sukeliantys teršalai išmetami visose pasaulio dalyse ir daro poveikį visiems, tačiau kai kurios šalys jų išmeta kur kas daugiau nei kitos.
Įvardinamos septynios didžiausios teršėjos (Kinija, JAV, Indija, Europos Sąjunga, Indonezija, Rusija ir Brazilija) išmetė apie pusę visų pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.