Laikas gali praeiti greičiau. Mokslininkai rado įrodymų ()
Laiką suvokiame ne kaip „vidinio laikrodžio“ parodymus.
© Isabelle Grosjean ZA, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:MontreGousset001.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Laiko eigą suvokiame per veiklą, kurią atliekame, o ne per savo „vidinio laikrodžio“ parodymus. Kuo daugiau kas nors nutinka, tuo labiau jaučiame bėgančias sekundes, nustatė Nevados universiteto mokslininkų komanda, išanalizavusi smegenų veiklos modelių pokyčius.
Nevados mokslininkai atrado, kad mes jaučiame laiką pagal tai, ką darome ir kas mums nutinka. Kai esame ramūs ir mums nuobodu, laikas bėga labai lėtai. Tačiau kai nutinka daug įvykių, kiekvienas iš jų suteikia mūsų smegenims laiko trukmės pojūtį. Kuo daugiau darome ir kuo daugiau dalykų mums nutinka, tuo greičiau mums bėga laikas, rašoma tyrime.
|
Išvados pagrįstos priekinės cingulinės žievės (angl. Anterior Cingulate Cortex, ACC) – smegenų dalies, svarbios stebint veiklą ir kaupiant patirtį, aktyvumo analize. Kai atliekate pasikartojančią veiklą, modeliai smegenyse yra panašūs, bet kiekvieną kartą šiek tiek skiriasi.
Mokslininkai nusprendė patikrinti, ar šie nedideli pokyčiai yra susiję su visos serijos identiškų veiklų pradžia ir pabaiga ir ar laikas, reikalingas atlikti eilę judesių, turi įtakos smegenų bangų veiklai. Norėdami tai padaryti, jie įsakė laboratorinėms žiurkėms atlikti dviejų šimtų specialaus mygtuko paspaudimų nosimi seriją.
Tyrėjai pastebėjo, kad iš tiesų yra aptinkamų smegenų veiklos pokyčių, kurie atsiranda, kai mes einame nuo užduoties pradžios iki pabaigos. Nesvarbu, kaip lėtai ar greitai judėjo gyvūnai, smegenų modeliai ėjo tuo pačiu keliu. Modeliai buvo nuoseklūs, kai mokslininkai naudojo mašininiu mokymusi pagrįstą matematinį modelį, kad prognozuotų smegenų veiklos srautą, sustiprindami įrodymus, kad patirtis, o ne minutės, sukelia nervų veiklos modelių pokyčius.
Mokslininkai išsiaiškino, kad smegenims atliekant užduotį, apimančią daugybę judesių, skirtingos mažos trigerinių ląstelių grupės pradeda bendradarbiauti. Iš esmės kas keli pakartojimai jos perduoda užduotį kitai neuronų grupei. Ląstelės seka judesius, taigi ir veiksmo fragmentus bei laiką, kaip atliekama užduotis.
Stebėdami graužikus mokslininkai taip pat padarė išvadą, kad tempo palaikymas turi įtakos laiko suvokimui – kuo daugiau veiklos, tuo labiau smegenys registruodavo laiko eigą.
