Niekas nesitikėjo rasti dinozaurų šioje pasaulio dalyje. Mokslininkams šokas ()
Stebinantis ir šokiruojanis atradimas tolimame žemyne.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pietinėje Australijos pakrantėje mokslininkai aptiko didelių dinozaurų pėdsakus.
Neįprastas atradimas buvo padarytas Wonthaggi formacijoje, kuri yra į pietryčius nuo Melburno. Tai turtingas 120–128 milijonų metų fosilijų šaltinis. Iki šiol čia buvo rasti mažų žolėdžių dinozaurų ir kai kurių žinduolių bei paukščių protėvių palaikai.
Australija tuo metu buvo daug toliau į pietus nei šiandien. Dėl to senovės būtybės gyveno netoli poliarinio rato ir išgyveno ilgas poliarines naktis, kai Saulė lieka žemiau horizonto (arba labai arti jo).
Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad tuo metu temperatūra Žemėje buvo daug aukštesnė nei šiandien. Be to, tuo metu dar nebuvo Antarkties cirkumpoliarinės srovės, todėl šiltesni vandenys iš pusiaujo galėjo pasiekti Pietų ašigalį.
|
Naujausių tyrimų metu buvo aptikta 18 teropodų kojų atspaudų, o 15 iš jų padarė dideli ropliai. Teropodai priklausė driežadubenių dinozaurų (Saurischia) grupei, buvo dvikojai ir daugeliu atvejų mėsėdžiai. Tarp žinomiausių teropodų atstovų buvo tiranozaurai.
Šie daugybė pėdsakų yra geriausias įrodymas, kad ši senovės poliarinė aplinka buvo didelių plėšrūnų buveinė. Didieji teropodai tikriausiai medžiojo grobį, pavyzdžiui, mažesnius dinozaurus, žuvis ir vėžlius.
Didžiausias dokumentuotas teropodo pėdsakas yra 47 cm ilgio. Tai didžiausias to laikmečio teropodo atspaudas pietų Australijoje. Šio teropodo klubų ūgis buvo maždaug toks, kaip bendras šiuolaikinio aukšto žmogaus ūgis arba šiek tiek daugiau nei 180 cm.
Kaip dinozaurai išgyveno netoli Pietų ašigalio?
Nuo pirmųjų dinozaurų liekanų atradimo (XX amžiaus 8 dešimtmetyje), leidžiančių manyti, kad šie ropliai gyveno netoli poliarinio rato, mokslininkai iškėlė pagrindinį klausimą. Kaip šie senovės gyvūnai sugebėjo išgyventi tokioje aplinkoje? Ar jie žiemojo, migravo į šiaurę ar pasiliko šiose srityse, nes turėjo nuolatinę prieigą prie maisto?
Deja, nauji pėdsakų atspaudų atradimai nepadės išspręsti šios paslapties. Tačiau jie atskleidžia dar vieną paslaptį. Vidutinio dydžio grobio buvo tiek gausu, kad pakako dideliems mėsėdžiams apsigyventi šiose vietose. Automatiškai kyla kitas klausimas: kodėl nėra didelių žolėdžių ir mažesnių plėšrūnų? Atsakymo į tai kol kas nėra.
Mokslininkai pažymi, kad atlikti tyrimus šioje svetainėje yra itin sunku. Šiuo metu vietovė yra potvynių ir atoslūgių zonoje, o tai reiškia, kad du kartus per dieną vandenyno vandenys užlieja didelius žemės plotus. Dėl to sunku atlikti liejinius ir atlikti 3D rekonstrukcijas.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Alcheringa: An Australian Journal of Palaeontology“.
