„Užteršia visą kūną.“ Mokslininkai šokiruoti, ką padaro „žalia“ pakuotė  ()

Mokslininkai išsiaiškino, kiek cheminių medžiagų patenka į mūsų organizmą iš skirtingų tipų pakuočių, ir pateikia rekomendacijas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininkai jau daugelį metų žino, kad cheminės medžiagos iš maisto pakuočių gali patekti tiesiai į maistą, o kartu su juo ir į žmogaus organizmą. Kenksmingų medžiagų buvo rasta ne tik kraujyje ir plaukuose, bet ir vyrų sėklidėse.

Kaip rašo „The Washington Post“, Šveicarijos ir kitų šalių mokslininkai atliko maisto pakuočių cheminės naštos žmogaus organizmui tyrimą. Rezultatai parodė, kad iš maždaug 14 000 jame esančių žinomų cheminių medžiagų apie 25 % (3 601 rūšis) patenka į organizmą.

Tokios kenksmingos medžiagos yra metalai, lakieji organiniai junginiai, PFAS (per- ir polifluoralkilo junginiai), ftalatai ir daugelis kitų.

[Vokietija] Stulbinamos kainos nešiojamas dvigubo impulso taškinis suvirinimo aparatas - paskutiniai vienetai
12603 5

Labai gera kaina

Iš Vokietijos

Greitas ir saugus pristatymas

Ribotas kiekis

Išsamiau

Mokslininkai pastebi, kad dėl aukštos temperatūros cheminės medžiagos gali greičiau prasiskverbti į maistą, todėl rekomenduoja vengti maisto pakartotinio kaitinimo mikrobangų krosnelėje.

Maistas, kuriame yra daug riebalų ar rūgšties (pavyzdžiui, pomidorų padažai, sultys, gazuoti gėrimai, citrusiniai vaisiai), taip pat linkę sugerti daugiau cheminių medžiagų iš pakuočių, kaip ir maistas, supakuotas į mažesnes talpas. Specialistai aiškina, kad kuo indas mažesnis, tuo daugiau jis kontaktuoja su viduje esančiu maistu.

Pasak vienos iš tyrimo autorių, Maisto pakuočių forumo vyriausiosios mokslininkės Jane Muncke, nors daugiausia kenksmingų medžiagų į organizmą patenka iš plastikinių pakuočių, didžiausią pavojų kelia perdirbtas popierius ir kartonas.

 

Ji pastebi, kad daugeliui tai gali būti netikėta, nes paprastai manoma, kad perdirbtos medžiagos yra draugiškesnės aplinkai. Tačiau tokiame popieriuje ir kartone gali būti rašalo likučių, klijų ir kitų medžiagų. Jos susimaišo su maistu, todėl padidėja jų patekimo į organizmą rizika.

Mokslininkai tikisi, kad jų atliktas tyrimas atkreips visuomenės ir gamintojų dėmesį į būtinybę atidžiau tirti pakuotes ir jų tvarkymą. Tai sumažins kenksmingų medžiagų poveikį žmonėms ir pagerins gyventojų sveikatą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(26)
(2)
(24)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()