„Galėjo paskatinti gyvybės atsiradimą Žemėje.“ Vandenyno gelmėse aptiko neorganines nanostruktūras ()
Japonijos mokslininkai iš Tokijo technologijos instituto atrado vandenyno gelmėse esančias neorganines nanostruktūras.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šie dariniai gali gaminti energiją, kuri galėjo paskatinti gyvybės atsiradimą Žemėje.
Komanda nanostruktūrų rado netoli giliavandenių hidroterminių versmių. Ekspertai nustatė, kad šios struktūros savaime organizuojasi ir veikia kaip selektyvūs jonų kanalai, gaminantys elektros energiją.
Hidroterminės versmės laikomos gyvybės gimimo vieta Žemėje, nes jose sudarytos reikiamos sąlygos: jos yra stabilios, jose gausu mineralų ir yra energijos šaltinių.
Kai jūros vanduo pro vandenyno dugno plyšius prasiskverbia į Žemės gelmes, jį įkaitina magma ir jis grįžta į paviršių.
Kylančiame skystyje yra ištirpusių mineralų. Jam susidūrus su šaltu jūros vandeniu, cheminės reakcijos išstumia mineralų jonus.
|
Šie elementai lieka dugne kaip kietos nuosėdos.
Naujajame tyrime mokslininkai ištyrė mėginius, paimtus iš Šinkų hidroterminio lauko Marianų įduboje Ramiajame vandenyne 5743 metrų gylyje.
Paaiškėjo, kad pagrindinis objektas yra 84 cm ilgio skiedra, sudaryta iš brusito (magnio hidroksido).
Kaip parodė analizė, dėl mineralo kristalų nanokanalinės struktūros įmanoma energijos konversija neorganinėse uolienose.
Komanda naudojo elektrodą mėginių voltamperiniam atsakui registruoti. Kai bandiniai buvo veikiami didelės koncentracijos kalio chlorido, laidumas buvo proporcingas druskos koncentracijai nanoporų paviršiuje.
Tačiau esant mažesnėms koncentracijoms laidumas buvo ne proporcingas, o pastovus ir priklausė nuo vietinio nuosėdų paviršiaus elektrinio krūvio.
Šis nuo krūvio priklausantis jonų pernešimas labai panašus į gyvosiose ląstelėse, pavyzdžiui, neuronuose, pastebėtus nuo potencialo priklausančius jonų kanalus.
Teigiama, kad tokia energijos konversija neorganinėse medžiagose turi reikšmės gyvybės atsiradimui Žemėje ir už jos ribų. Be to, panašus procesas galėtų būti naudojamas elektros energijai gaminti.
Tyrimas paskelbtas mokslo žurnale „Nature Communications“ (NatComms).
