„Buvau priblokštas.“ Tai turėjo būti įspūdinga kova. Ryklys išgyveno net jam perdūrus galvą ()
Albanijos žvejai sugavo melsvąjį ryklį, kurio kaukolėje buvo įsirėžęs 18 cm ilgio durklažuvės durklo fragmentas – tai pirmas žinomas atvejis, kai ryklys išgyveno po tokio sužalojimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žvejams sugavus ryklį Albanijos pietuose esančioje Vlorėje, ant jo nebuvo šviežių durtinių žaizdų, o skrandyje rasta maisto, kas rodė, kad jis maitinosi normaliai. Vėliau atlikus skrodimą paaiškėjo, kad gyvūno kaukolėje įsirėžęs 18,6 cm ilgio durklažuvės durklo fragmentas.
„Kai supratau, kad ryklio galvoje yra durklažuvės durklas, buvau priblokštas“, – sako Andrejus Gajičius iš ryklių laboratorijos ADRIA tyrimų centro Vlorėje.
A. Gajičius yra atlikęs dešimtis tūkstančių ryklių skrodimų. „Niekada anksčiau nebuvau susidūręs su niekuo panašiu ir nesu apie tai skaitęs literatūroje“, – sako jis. Jo komanda stengiasi, jei įmanoma, atgaivinti ir paleisti į laisvę ryklius, sugautus atsitiktinai su kitu laimikiu, tačiau šis ryklys nugaišo dar prieš atgabenamas į uostą.
|
Anksčiau užfiksuoti aštuoni atvejai, kai melsvieji rykliai (Prionace glauca) buvo perverti durklažuvių (Xiphias gladius), o durklažuvės durklas atsidūrė ryklio galvoje arba netoli jos. Taip pat buvo aptikta, kad durklažuvės buvo perdūrusios didžiaakę jūrinę lapę (Alopias superciliosus) ir atlantinį pilkšvąjį ryklį (Isurus oxyrinchus), t. y. grupės, kuriai priklauso ir durklažuvės, gyvūnus.
Tai pirmas patvirtintas atvejis, kai ryklys išgyveno po tokio susidūrimo. Kai jam buvo įdurta, jauna durklažuvė tikriausiai instinktyviai sureagavo pakeldama galvą ir nulauždama durklą, bet nepažeisdama jokių gyvybiškai svarbių ryklio organų, sako A. Gajičius.
Suaugusio ryklio ilgis siekė 275 cm, o svoris – 44 kg. Durklažuvės gali užaugti iki maždaug 455 centimetrų ir sverti iki 650 kilogramų. Yra pranešimų apie melsvuosius ryklius, kurie maitinasi durklažuvėmis, ir abu gyvūnai naudoja agresyvią medžioklės taktiką, besimaitindami tankiais žuvų ar kalmarų būriais.
Tokie sužalojimai gali įvykti, kai durklažuvės bando apsiginti nuo melsvojo ryklio atakos arba dėl atsitiktinio susidūrimo, kai abu plėšrūnai maitinasi tuo pačiu grobiu. A. Gajičius sako, kad norint nustatyti priežastį, reikia atlikti daugiau stebėjimų.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Marine Biodiversity“.
Parengta pagal „New Scientist“.
