„Iki šimtmečio pabaigos. Priartės prie 354 km/val.“ Iš mokslininkų – grėsmingas įspėjimas ()
Teoriškai uraganų maksimalus vėjo greitis yra ribotas, tačiau dėl klimato kaitos ši greičio riba gali padidėti, rašo „Live Science“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiek arti Miltono vėjo greitis yra arti teorinio uragano vėjo greičio maksimumo? Ir ar yra griežta jo riba?
Išties egzistuoja „greičio riba“, susijusi su vėjo greičiu, vadinama didžiausiu galimu intensyvumu, tačiau ji nėra absoliuti: ją lemia keli veiksniai, tarp kurių – vandenynų šiluma. Remiantis dabartiniais skaičiavimais, didžiausias galimas audrų intensyvumas paprastai pasiekia maždaug 322 km/val.
Tačiau artimiausiais dešimtmečiais jis gali pasikeisti, nes vandenynai šyla ir keičiasi klimatas. Jau dabar per pastaruosius 30 metų stiprių audrų potencialas didėja, pastebi Keris Emanuelis, MIT atmosferos mokslų profesorius emeritas. Taip pat kaip ir siautėjančios audros: penkis kartus užfiksuota, kad audrų vėjo greitis viršijo 309 km/val. Visos jos kilo nuo 2013 m.
„Manau, kad iki šimtmečio pabaigos, jei nesiimsime jokių priemonių, jis priartės prie 354 km/val.“, – „Live Science“ sakė K.Emanuelis.
Kas lemia audrą
|
Uraganinių vėjų greičio ribą palyginti lengva apskaičiuoti, sakė klimato mokslininkas Jamesas Kossinas iš Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA). Jis išėjęs į pensiją konsultuojantis klimato rizikos modeliavimo agentūrą „First Street“.
„Uraganų parakas yra šiluma, kurią jie semia iš vandenyno“, – sakė J.Kossinas. – Kuo šiltesnis vanduo, tuo daugiau parako.“
Atlikus 1962-1992 m. audrų tyrimą nustatyta, kad tik 20 proc. Atlanto ciklonų pasiekia 80 proc. ar daugiau savo didžiausio galimo intensyvumo, nors yra įrodymų, kad vis didesnė dalis audrų pradeda artėti prie teorinės ribos, sakė K.Emanuelis.
Šylant vandenynams ir atmosferai, audros stiprėja. 2020 m. J.Kossinas su kolegomis pranešė, kad nuo 1979 iki 2017 m. didelių uraganų dalis per dešimtmetį padidėjo 8 proc. Tai reiškia, kad šylant klimatui tokios stiprios ir greitai stiprėjančios audros kaip Miltonas gali tapti šokiruojančiai dažnos.
Naujos uraganų kategorijos?
Uraganai skirstomi pagal Saffiro-Simpsono skalę, kuri svyruoja nuo 1 kategorijos (vėjo greitis – 119 km/val.) iki 5 kategorijos (252 km/val.).
Ši skalė yra neišsami, nes remiasi vėjo greičiu ir neapima audros sukeltų bangų ar potvynių, kurie yra grėsmingesni už vėją, padarytos žalos būna daugiau, sakė K.Emanuelis.
Didėjanti stiprių audrų tikimybė paskatino J.Kossiną ir jo kolegą Michaelą Wehnerį iš Lawrence'o Berkeley nacionalinės laboratorijos vasario mėnesį pasiūlyti, kad Saffiro-Simpsono skalėje gali prireikti 6 kategorijos, kuri apimtų audras, kurių vėjo greitis viršija 308 km/val.
Tyrėjai nustatė penkias audras, kurios jau atitiktų šią kategoriją: taifūnas Haiyanas (2013 m.), uraganas Patricia (2015 m.), taifūnas Meranti (2016 m.), taifūnas Goni (2020 m.) ir taifūnas Surigae (2021 m.). Patricija buvo intensyviausias uraganas ir vienintelis, kurio vėjo greitis viršijo 200 km/val. (Uragano vėjo greitis siekė 345 km/val., tačiau iki audros atėjimo į sausumą susilpnėjo iki 241 km/val.
M.Wehneris ir J.Kossinas svarstė nagrinėti uraganus teorinėje 7 kategorijoje, kurių vėjai viršija 368 km/val. Tačiau jų skaičiavimai parodė, kad šiuo metu tokio stiprumo audros rizika yra nedidelė, sakė M.Wehneris žurnalui „Live Science“, todėl jie neįtraukė šios galimybės į savo darbą.
Niekas iš tikrųjų nežino, kokį maksimalų vėją teoriškai galėtų išlaikyti uraganas, jei vandens temperatūra ir toliau kils, sakė M.Wehneris.