Didžiausios žudynės Žemėje. Dviejų rūšių susitikimas baigėsi 10 000 000 mirtimi ()
Tyrėjai aprašė dviejų jūrų rūšių susidūrimą, kurio metu milijonai individų buvo suėsti per kelias valandas.
© Rawpixel (atvira licencija) | https://www.rawpixel.com/image/6037882/photo-image-public-domain-pink-green
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vandenynas dengia didžiąją planetos dalį ir slepia daugybę paslapčių. Pavyzdžiui, jis yra didžiausių skerdynių Žemėje, kai per kelias valandas buvo suėsta 10 milijonų žuvų, liudininkas, rašo „IFLScience“.
Kiekvienais metais milijardai stintenių migruoja į Norvegijos pakrantę neršti, tačiau vandenynas yra pavojinga vieta ir jūrų plėšrūnai pasinaudoja šia migracija.
Naujame tyrime mokslininkai išanalizavo tik vieną stintenių migraciją ir užfiksavo didžiausią plėšrūnų puolimą žmonijos istorijoje. Mokslininkų akivaizdoje milijonai menkių keturias valandas atakavo milžinišką stintenių būrį.
Stebėdami šį procesą mokslininkai suprato dviejų svarbiausių regiono žuvų populiacijos dinamiką. Tačiau jie taip pat išsiaiškino, kad menkių ir stintenių susidūrimo metu žūva daugiau stintenių, nei kada nors buvo matyta per ankstesnius susidūrimus su gyvūnais visame pasaulyje.
|
Stintenė (Mallotus villosus) yra maža žuvis. Ji minta planktonu ir kriliu šaltuose, bet labai produktyviuose Šiaurės Atlanto vandenyse. Ši rūšis sudaro svarbų okeaninės mitybos grandinės sluoksnį, panašiai kaip ančiuviai, bet šiek tiek šiltesnėse jūrose. Stintenių skaičius praeityje smarkiai sumažėjo, tačiau didžiulis jų išnerštų ikrų kiekis leidžia joms atsigauti daug greičiau nei daugeliui kitų rūšių.
Tyrėjai išsiaiškino, kad ieškant nerštaviečių stintenės yra ypač pažeidžiamos plėšrūnų: stintenės neršia akmenuotame dugne nuo 2 iki 100 metrų gylyje. Deja, didžiausią naudą iš tokio nerštavietės pasirinkimo gauna menkės, kurios vėlyvą žiemą/ankstyvą pavasarį migruoja į savo nerštavietes, o pakeliui maitinasi stintenėmis.
2014 m. Nicholas Makris iš Masačusetso technologijos instituto ir jo kolegos naudojo sonarą, vadinamą „Ocean Acoustic Waveguide Remote Sensing“ (OAWRS), kad stebėtų žuvų judėjimą dideliame plote.
Vasario 27-osios rytą sonaras atskleidė, kad stintenės plaukiojo grupėmis, tačiau auštant patraukė į jūros dugną ir susijungė į dešimčių kilometrų ilgio tuntą. Tyrėjai mano, kad tunte buvo apie 23 milijonai stintenių, kurių bendras svoris buvo apie 414 tonų.
Mažos žuvys buriasi į tuntus tam, kad dalies sutaupytų energiją ir dėl to, kad jų judesiai gali suklaidinti plėšrūnus. Tačiau dėl jų koncentracijos jos taip pat tampa lengvais plėšrūnų taikiniais.
Vos susiformavus stintenių tuntui, menkės suformavo savo būrį iš maždaug 2,5 milijono individų ir puolė medžioti. Tyrėjų teigimu, per šias žudynes žuvo apie 10,5 milijono stintenių, o menkės stintenių tuntą atakavo apie keturias valandas.
Pažymėtina, kad mokslininkai jau žinojo apie panašus atvejus, tačiau nustatyti tokio skerdynių mastą pavyko tik dabar.
Tyrimo autoriai pažymi, kad 2014 metais gautų duomenų apdorojimas užtruko daugiau nei 10 metų, nes iš pradžių mokslininkai negalėjo atskirti menkių ir jų grobį rodančių sonaro signalų. Laimei, kai kurie sonaro naudojami dažniai yra artimi žuvų plaukimo pūslių rezonansams, o analizės pažanga leido pažvelgti į duomenis ir atskirti žuvis.
