„Unikali medžiagų apykaitos strategija.“ Mokslininkai privertė šikšnosparnius vampyrus bėgioti ant bėgimo takelio (Video) ()
Grupė Toronto universiteto mokslininkų nusprendė gilintis į paslaptį, kaip šikšnosparniai vampyrai išgyvena maitindamiesi tik krauju.
© Carlos Funes (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Desmodus_rotundus_91479551.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašo „Interesting Engineering“, norėdami tai padaryti, jie uždėjo gyvūnus ant bėgimo takelio, kad išmatuotų jų medžiagų apykaitą.
Pastebėta, kad, skirtingai nei dauguma stuburinių gyvūnų, kurių energija priklauso nuo angliavandenių, šikšnosparniai vampyrai išvystė nepaprastą gebėjimą deginti aminorūgštis iš savo kraujo.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Biology Letters“, jo metu šikšnosparniai buvo maitinami kraujo maistu, kuriame buvo žymėtų anglies atomų.
Stebėdami anglies izotopus mokslininkai galėjo nustatyti, kad šikšnosparniai iš tiesų degino aminorūgštis energijai gauti.
Biologai Julia Rossi ir Kenneth Welch, savo laboratorijoje privertę šikšnosparnius vampyrus bėgioti ant bėgimo takelio, galėjo ištirti jų medžiagų apykaitą.
|
Tačiau išmatuoti skraidančių būtybių medžiagų apykaitą yra sudėtinga, nes prie jų sunku pritvirtinti tokius jutiklius kaip deguonies suvartojimo prietaisai ir širdies ritmo matuokliai.
New paper out! 🚨 We show that vampire bats use amino acids from a recent blood meal to fuel RUNNING - a rare mode of locomotion in bats ideal for stalking prey. I’d worry less about your neck and more about your ankles! 🧛🏻♂️ @WelchLab_UTSC @RSocPublishing https://t.co/4H5dg7TsNK pic.twitter.com/H4bGwzbhs6
— Giulia Rossi (@giuliasrossi) November 6, 2024
Mokslininkai sukūrė alternatyvų sprendimą, kaip išmatuoti šikšnosparnių vampyrų medžiagų apykaitą.
Nedideliame aptvare jie įrengė miniatiūrinį bėgimo takelį ir paskatino šikšnosparnius bėgioti juo, nes jie dažnai tai daro norėdami susekti ir sugauti grobį.
Tyrėjai šikšnosparnių medžiagų apykaitą matavo naudodami deguonies suvartojimo ir iškvepiamo anglies dioksido jutiklius.
Anglies dioksido jutikliu buvo matuojami anglies izotopai, todėl tyrėjai galėjo apskaičiuoti, kiek tam tikro junginio, pavyzdžiui, aminorūgščių, sunaudojama kaip kuro.
Jie tyrė dvidešimt keturių šikšnosparnių vampyrų, kurie buvo maitinami aminorūgštimis ir anglies izotopais praturtintu krauju, medžiagų apykaitą.
Tada šikšnosparniai buvo priversti bėgti bėgimo takeliu skirtingu greičiu (10, 20 ir 30 metrų per minutę), o jų medžiagų apykaitos greitis (deguonies suvartojimas ir anglies dioksido gamyba) buvo matuojamas.
Jutikliai parodė, kad jie virškino neseniai suvartotame kraujyje esančias aminorūgštis.
Pažymima, kad šis atradimas atskleidžia unikalias šikšnosparnių vampyrų medžiagų apykaitos strategijas.
Jų gebėjimas efektyviai panaudoti aminorūgštis kaip energijos šaltinį yra labai svarbus jų išlikimui.
Tačiau jie turi maitintis kiekvieną naktį, kad išvengtų bado, nes aminorūgščių negalima sukaupti vėlesniam naudojimui.
