Protingiausių šunų smegenis ištyrę mokslininkai pateikė netikėtą išvadą: daugelis iki šiol smarkiai klydo ()
Įvairių veislių šunų smegenų ir kaukolės dydžio santykis nelemia tų šunų protinių gebėjimų, teigiama neseniai atlikto tyrimo išvadose. Taigi, nėra jokio pagrindo manyti, kad šunys, turintys pagal kūno sudėjimą dideles smegenis, būtinai yra protingesni už tuos, kurių atitinkama proporcija byloja smegenų nenaudai.
© herbert2512 (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/dog-bordeaux-mastiff-dog-bordeaux-4238167/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Biology Letters“ neseniai pasirodžiusioje publikacijoje skelbiama, kad tarnybiniai šunys, nors ir pasižymi geresniais gebėjimais negu kitų veislių atstovai, negali pasigirti smegenų dydžiu. Reikalas tas, kad tuos gebėjimus nulemiantys ypatumai sukoncentruoti labai kompaktiškame smegenų plote. Šis teiginys prieštarauja tyrinėjant laukinių gyvūnų evoliuciją suformuluotai teorijai, pagal kurią smegenims tampant didesnėmis kūno atžvilgiu, kognityviniai gebėjimai vis labiau sudėtingėja.
„Kitų rūšių atveju santykinis smegenų dydis yra nuoroda į aukštesnius kognityvinius gebėjimus, bet čia nutinka priešingai“, – tvirtina tyrimą inicijavusi evoliucinės biologijos specialistė Ana Balcarcel, dirbanti Monpeljė evoliucijos mokslų institute Prancūzijoje.
Atliekant tyrimą buvo lyginamas šunų smegenų ir jų kūno dydžio santykis. Tuo tikslu specialistai išmatavo 1 682 suaugusių 172 veislių šunų kaukoles, laikomas Berno gamtos muziejuje Šveicarijoje, ir apskaičiavo santykinį kaukolės vidaus tūrį, t. y. nustatė šunų smegenų ir konstitucijos santykį. Kriterijais tapo 14 elgesio bruožų, įrašytų Šunų elgesio vertinimo ir tyrimo klausimyne – standartizuotoje konkrečių veislių šunims būdingos elgsenos apžvalgoje, sudarytoje pagal keturkojų gebėjimą mokytis, dėmesingumą, agresiją ir kitas savybės, tyrimo išvadas cituoja „Live Science“.
|
Primename, kad remiantis „American Kennel Club“ mokslininko prof. dr. Stanley Coreno pateiktais duomenimis, protingiausių šunų TOP 20 yra toks: borderkolis, pudelis, vokiečių aviganis, auksaspalvis retriveris, dobermanas, šeltis, Labradoro retriveris, papiljonas, rotveileris, australų piemenų šuo, valų korgis pembrukas, miniatiūrinis šnauceris, anglų springerspanielis, belgų terviurenas, šiperkas, belgų aviganis, kolis, volfšpicas, kurtsharas, lygiaplaukis retriveris.
Vadinamųjų darbinių šunų, tokių kaip Sibiro haskiai, kurių veislės buvo išvestos, kad atliktų konkrečias užduotis ir taip pagelbėtų žmonėms, smegenys pasirodė mažiausios, lyginant su kūnu, o šunų kompanionų, pavyzdžiui, čihuahua, kurie pasirenkami vien kaip namuose laikomi augintiniai, – didžiausios.
Taigi, santykinis smegenų dydis yra mažesnis tų šunų, kurie lengviau pasiduoda dresūrai. Paprastai jie priskiriami darbinėms veislėms, tokioms kaip Sibiro haskiai, Pirėnų aviganiai ir rotveileriai. Darbinių veislių šunys atlieka pagalbininkų vaidmenis, pavyzdžiui, dalyvauja paieškos ir gelbėjimo operacijose, talkina policijai, pasitarnauja kaip vedliai ir kt. Ankstesni tyrimai parodė, kad būtent šie šunys kur kas klusniau negu kiti vykdo jiems duodamas komandas, o tai byloja apie savikontrolę ir trumpalaikę atmintį. Minėtina ir tai, kad didesnių šunų vidinių smegenų audinių sudėtis skiriasi nuo mažesnių šunų smegenų sudėties, nurodė A. Balcarcel.
Ankstesni tyrimai vertė manyti, kad smegenų dydis yra proporcingas išlikimo, sprendimų priėmimo ir informacijos apdorojimo gebėjimams, todėl naujojo tyrimo rezultatai buvo netikėti, sakė A. Balcarcel.
„Svarbiausia aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad šunys negyvena natūralioje aplinkoje. Jų funkcijos – tai dirbtinės ir labai tikslingos atrankos rezultatas. Tai evoliucija, kurią valdo žmonės“, – paaiškino A. Balcarcel.
Pavyko išsiaiškinti ir tai, kad santykinai didesnes smegenis turintiems šunims, kartais vadinamiems šunimis žaisliukais, kaip antai čihuahua, Pomeranijos špicai ir kt., būdingas didesnis baimės, išsiskyrimo sukelto nerimo jausmas, be to, jie yra agresyvesni ir reikalauja daugiau dėmesio negu didieji šunys.
Mažieji šunys, iš esmės atliekantys žmogaus bičiulio vaidmenį, veisiami stengiantis išsaugoti ir sustiprinti meilumą ir dėmesio siekimą lemiančius bruožus. Baimė ir agresija nėra tokie reikšmingi šių veislių minusai kaip būtų didžiųjų šunų atveju, kurių pagrindinė, taigi, ir tikslinė charakteristika – paklusnumas dresuojant.
„Galima teigti, kad mes gerokai pakeitėme ne tiktai šunų kūno dydį bei proporcijas, bet ir smegenis“, – teigia A. Balcarcel.
Dabar mokslininkų komanda ketina palyginti skirtingų veislių šunų smegenų formą bei funkcijas. Skirtingoms veislėms būdingi naujosios smegenų žievės formos ypatumai gali padėti geriau suprasti, kokie pojūčiai ir funkcijos yra svarbiausi skirtingiems šunims.
Šunų smegenų formos tyrimai gali padėti atsakyti į klausimus, susijusius su evoliucija ir prijaukinimu. Prijaukintų šunų (Canis lupus familiaris) smegenys santykinai yra apie 20 proc. mažesnės už laukinių pilkųjų vilkų (Canis lupus) smegenis, tačiau, kitaip nei pastarieji, šunys kur kas geriau atlieka sudėtingas, socialinių įgūdžių reikalaujančias užduotis, apimančias bendradarbiavimą su žmonėmis: jie geba sekti žmogaus žvilgsnį, taip pat suprasti rodomus gestus.
A. Balcarcel perspėja šunų augintojus, kad tyrimo išvados nesuteikia pagrindo spręsti apie auginamo šuns protinius gebėjimus.
„Šunys veisiami dėl skirtingų kognityvinių gebėjimų, todėl net jeigu šuo – mažų smegenų savininkas, jisai vis viena yra ypatingas, pasižymintis savitais įgūdžiais“, – nurodė mokslininkė.
Parengta pagal Biology Letters, Live Science, American Kennel Club, Delfi arch. inf.
