„Pasekmės tęsis šimtmečiais.“ Įvyko didelė katastrofa  ()

Liūdnos prognozės.


Asociatyvus pav.
Asociatyvus pav.
© Mollyroselee (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/destruction-apocalypse-dystopia-9231460/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą padarė didelę žalą okupuoto Krymo ekologijai ir tapo pasaulinės klimato kaitos veiksniu. Ukrainos mokslininkai įspėja, kad ekologinės katastrofos mastas yra stulbinantis, o pasekmės gali trukti šimtmečius. Apie tai praneša „Krym.Realii“

Rezervatai, kurių teritorijoje yra unikalių gamtinių zonų, tapo plataus masto karinės plėtros vieta. Organizacijos „Krym.SOS“ duomenimis, okupacinė valdžia 17 tūkst. hektarų sumažino gamtinio rezervato fondo plotą. Nemaža dalis šių teritorijų naudojama karinei infrastruktūrai. Pavyzdžiui, Chaudos kyšulyje Rusijos kariškiai įrengė poligonus, kuriuose nuolat paleidžiami bepiločiai lėktuvai, o gamtiniai kompleksai kenčia nuo karinėms operacijoms skirtos plėtros. 

[Black Friday] Lietuvių „NordVPN“ skelbia beprotišką pasiūlymą! 74 % nuolaida + 3 mėn. nemokamai (Video)
5158 2

Lietuvių sukurtas „NordVPN“ technologijos.lt portalo skaitytojus informuoja, kad Black Friday proga visiems paruošė ypatingą pasiūlymą.

Išsamiau

Nuo 2022 m. Kryme aktyviai statomi gynybiniai statiniai – tranšėjos, žeminės ir „drakono dantys“. Mokslininkai pažymi, kad dėl tokių darbų sunaikinta šimtai hektarų stepių, todėl nyksta kraštovaizdis ir degraduoja dirvožemis. 

Dėl Rusijos karinės veiklos ir pratybų užteršiamas dirvožemis ir požeminis vanduo. Užnuodyta žemė tampa netinkama žemės ūkiui ir išlieka pavojinga vietos gyventojams dėl nesprogusios amunicijos. Didelio masto miškų gaisrai pusiasalyje fiksuojami nuo 2022 m. Vien per pastaruosius metus išdegė dešimtys hektarų teritorijų, įskaitant Karadago rezervatą.  

 

Ekspertai pabrėžia, kad Krymo ekosistemų naikinimas turi įtakos ne tik pusiasaliui, bet ir Juodosios jūros ir aplinkiniams regionams. „Krym.SOS“ teigia, kad gamtinių teritorijų niokojimas įsilieja į bendrą klimato krizę ir stiprina pasaulines aplinkosaugos problemas. Mokslininkų prognozės liūdnos: Krymo gamtai atkurti gali prireikti šimtmečių. Mokslininkai ragina tarptautinę bendruomenę atkreipti dėmesį į situaciją Kryme ir pareikalauti, kad Rusija atsakytų už ekocidą ir agresyvių veiksmų pasekmes aplinkai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(84)
(13)
(71)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()