„Katės iš tikrųjų tai supranta.“ Tyrimo rezultatai maloniai nustebino ()
Katės iš tikrųjų atskiria, kada šeimininkas kreipiasi tiesiogiai į jas, o kada – į kitą asmenį.
© Diana (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/playful-cat-lying-on-a-carpet-1276553/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasirodo, katės iš tikrųjų supranta, kai su jomis kalba šeimininkai.
Pasak „Popular Science“, žurnale „Animal Cognition“ paskelbtas tyrimas rodo, kad katės gali keisti savo elgesį, kai išgirsta šeimininko balsą.
Kai balsas skamba taip, tarsi šeimininkas kreiptųsi į kitą asmenį, katės nekreipia dėmesio.
Paryžiaus Nantero universiteto (Prancūzija) mokslininkai tyrė 16 kačių (devynių patinų ir septynių patelių) elgesį, nustatydami jų reakciją į iš anksto įrašytus balsus, tarp kurių buvo ir jų šeimininkas, ir nepažįstamas žmogus.
|
Įrašuose diktoriai vartojo frazes tiek į katę orientuotu tonu, tiek į pokalbį su suaugusiu pašnekovu orientuotu tonu.
Autoriai vertino kačių elgesio intensyvumą reaguojant į garsą, įskaitant ausų judesius, vyzdžių išsiplėtimą, uodegos judesius ir kt., esant skirtingoms sąlygoms.
Pirmoje sąlygoje pasakotojo balsas pasikeitė iš nepažįstamojo į katės šeimininko balsą.
Dešimt iš 16 kačių nereagavo į garsą, kai nepažįstamojo balsas vadino kates vardu.
Tuo pat metu, kai katės girdėjo šeimininko balsą, sakantį jų vardus, jų reakcija buvo intensyvesnė – jos pasuko ausis į garsiakalbius ir daugiau judėjo po kambarį.
Autoriai teigia, kad šis „staigus elgesio šuolis“ rodo, jog katės galėjo atskirti šeimininko ir nepažįstamojo balsą.
Autoriai teigia, kad šis „staigus elgesio šuolis“ rodo, jog katės sugebėjo atskirti šeimininko balsą nuo nepažįstamo žmogaus balso.
Antrosios sąlygos metu katės šeimininkas kalbėjo balso tonu, skirtu tiesiogiai katei.
Dešimt kačių (aštuonios iš jų buvo tos pačios, kaip ir pirmosios sąlygos atveju) nereagavo, kai girdėjo garso įrašą, kuriame jų šeimininkas kalbėjo labiau į suaugusiuosius orientuotu tonu, tačiau reagavo žymiai aktyviau, jei šeimininkas kalbėjo labiau į katę orientuotu tonu.
Trečiuoju atveju nepažįstami žmonės kalbėjo ir į suaugusiuosius, ir į kates orientuotu tonu, ir komanda nepastebėjo jokių kačių reakcijos pokyčių.
Pažymima, kad dėl tokios mažos imties rezultatų negalima ekstrapoliuoti visiems gyvūnams, tačiau autoriai ateityje planuoja pakartoti tyrimą su katėmis, kurios yra labiau pripratusios prie nepažįstamų žmonių buvimo.
