3046 kilometrų „Didžioji žalioji siena“. Ką sugalvojo Kinija? (Video) ()
Šalis desperatiškai bando sustabdyti dykumos plėtimąsi į vis dar derlingas žemes.
© Ekrano kopija | https://www.youtube.com/watch?v=BIISQrA3qfo
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinija baigė statyti 3046 kilometrų žaliąją juostą, kuri turėtų sustabdyti didžiausios šalies Taklamakano dykumos plėtimąsi, rašo „IFLScience“.
Projektas apėmė didelio masto medžių, pavyzdžiui, raudonųjų gluosnių, sodinimą palei pietinį Taklamakano dykumos pakraštį Sindziango uigūrų autonominiame regione. Pagal Kinijos vyriausybės planą, žaliosios erdvės turėtų tapti apsaugine siena nuo dykumų vėjų ir smėlio audrų, kurios daro milžinišką žalą žemės ūkiui.
|
„Žalioji siena“ yra dalis didesnio Kinijos plano sukurti „Trijų šiaurės miškų juostą“. Šia iniciatyva siekiama pažaboti Gobio dykumos ir kitų sausringų vietovių plėtimąsi atkuriant miškus. Šis projektas pradėtas dar 1978 m., o visiškai baigsis 2050 m.
Užbaigtoje „žaliojoje sienoje“ bus iki 100 milijardų medžių ir ji turėtų tapti didžiausiu ekologiniu inžineriniu projektu pasaulyje.
Tačiau Kinijos „Didžiosios žaliosios sienos“ veiksmingumas tebėra abejotinas. JK karališkosios geografinės draugijos mokslininkai abejoja, ar Kinijos programą galima vadinti tvaria.
Tyrėjai abejoja ilgalaikiu medžių sodinimo poveikiu tam tikruose Kinijos regionuose. Faktas yra tas, kad pasodinti medžiai nėra vietiniai tose vietovėse, o monokultūrinis sodinimas neigiamai paveiks laukinę gamtą ir padarys miškus pažeidžiamus ligų protrūkiams. Kai kurie specialistai net nėra tikri, kad tokia medžių juosta apskritai sugebės sustabdyti smėlio audras.
Šiuo metu 27 % Kinijos žemės yra ant dykumėjimo slenksčio, o tai paveikia apie 400 mln. žmonių.
Dykumėjimas yra natūralus procesas, kai derlingos žemės virsta sausringa dykuma. Dažniausiai tai atsitinka dėl gamtos veiksnių ir žmogaus veiklos, ypač dėl netvaraus žemės ūkio ir miškų naikinimo. Pastaraisiais metais šią problemą paaštrino klimato kaita.
Remiantis ankstesnėmis analizėmis, Kinija bus vienas iš sausiausių regionų, nors ši problema palies beveik kiekvieną Žemės žemyną. Net Europoje kai kurie pusiau sausringi regionai gali virsti dykumomis. Greičiausiai ši problema palies Portugaliją, Ispaniją, Italiją, Graikiją, Kiprą, Bulgariją ir Rumuniją, ir tai įvyks jau šį šimtmetį.
Naujausioje JT ataskaitoje dykumėjimas vadinamas „pasauliniu egzistenciniu pavojumi“. Taip pat pažymima, kad 77,6 % Žemės sausumos ploto 2020 metais jau buvo sausesni nei prieš 30 metų.
.png)
