Ir Lietuvoje matomos baltosios pašvaistės patraukė mokslininkų dėmesį: kas tai? ()
Šiaurės pašvaistes esame matę visi – jei ne gyvai, tai bent jau gausybėje nuotraukų ir vaizdo įrašų, net ir iš Lietuvos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dažniausiai pašvaistės švyti žaliai, violetiškai arba mėlynai – konkrečių bangos ilgių spinduliuotė kyla, kai energingos Saulės išmestos dalelės sužadina azoto ar deguonies molekules aukštai atmosferoje. Bet kartais ryškiose pašvaistėse pastebimi ir balti ar pilkšvi regionai.
Dabar pirmą kartą pavyko paaiškinti jų prigimtį. Pagrindinė priežastis, leidusi tą padaryti – sparčiai gerėjančios komercinės fotografijos technologijos. Šiais laikais geros kokybės pašvaisčių nuotraukas galima padaryti išmaniaisiais telefonais.
Tai paskatino didesnį susidomėjimą pašvaisčių detalėmis ir struktūromis, kurios matomos jų klostėse. Pastebėti panašumai tarp baltų ruožų pašvaistėje ir kitų ne per seniausiai aptiktų reiškinių – Stiprios šiluminės spinduliuotės greičio padidėjimų (Strong Thermal Emission Velocity Enhancement, arba STEVE).
|
Naujojo tyrimo autoriai pasitelkė Kanadoje įrengtą dedikuotą pašvaisčių stebėjimo observatorijų tinklą, kuriuo gauti labai detalūs įvairių pašvaisčių spektrai. Taip išsiaiškinta, kad balti-pilkšvi ruožai atsiranda tada, kai trumpam sustiprėja kontinuumo – kitaip tariant, visų bangos ilgių, o ne tik pavienių linijų – spinduliuotė.
Tokie pokyčiai nutinka be aiškios priežasties, tačiau jų metu linijos nepranyksta. Tai reiškia, kad spinduliuotė tvirtai susijusi su pačia pašvaiste. Be to, ji išsidėsto panašiomis kryptimis, kaip ir likusi pašvaistė, taigi ją greičiausiai irgi sukelia energingos dalelės, pataikančios į atmosferą.
Kodėl jos sukelia bendrą švytėjimą, o ne konkrečių bangos ilgių spinduliuotę, lieka neaišku, bet tai greičiausiai susiję su cheminėmis reakcijomis, kurioms energijos suteikia iš Saulės atlėkusios dalelės.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Communications.