„Katastrofiškos pasekmės.“ 1/3 planetos gali tapti negyvenama ()
Tyrimas pabrėžia, kad net sveiki ir jauni žmonės nebus apsaugoti nuo pavojingų karščių.
© geralt (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/pxclimate-protection-thermometer-7155943/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei temperatūra pakils daugiau nei 2°C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, trečdalis pasaulio gali tapti negyvenamas, teigia naujasis tarptautinių mokslininkų tyrimas.
Tyrimas pabrėžia, kad net sveiki ir jauni žmonės nebus apsaugoti nuo pavojingų karščių.
Be to, jis prognozuoja, kad teritorija, panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, gali tapti per karšta, jog žmonės galėtų išlaikyti saugią kūno temperatūrą.
Nauji tyrimo rezultatai akcentuoja būtinybę skubiai mažinti klimato kaitą ir apsaugoti pažeidžiamas grupes.
„Mūsų išvados rodo, kad pasaulinis atšilimas gali turėti katastrofiškų pasekmių, jei temperatūra pasieks 2 °C“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Londono karališkojo koledžo aplinkos geografijos vyresnysis lektorius daktaras Tom Matthews.
|
Tokiomis sąlygomis ilgas buvimas lauke – net jei yra pavėsis, stiprus vėjas ir gera hidratacija – gali sukelti mirtiną šilumos smūgį.
Baisios pasekmės
Šių išvadų svarbą dar labiau sustiprina neseniai užfiksuotos klimato tendencijos.
2023 m. temperatūra Žemėje trumpam peržengė 1,5 °C viršijant ikipramoninio laikotarpio lygį, o prognozės rodo, kad 2 °C riba gali būti pasiekta šio amžiaus viduryje ar pabaigoje.
Šiame tyrime buvo derinami klimato modeliai su medicininiais duomenimis, siekiant įvertinti temperatūros kilimą ir su juo susijusią riziką mirti nuo karščio.
Medicinos ekspertai nustatė dvi pagrindines pavojaus ribas. Pirmoji, vadinamoji „nekompensuojamo karščio“ riba, atsiranda, kai organizmas nebegali reguliuoti kūno temperatūros, todėl ji pavojingai pakyla.
Antroji riba, vadinama „nekompensuojama kaitra“, pasiekiama, kai kūno temperatūra per šešias valandas pakyla iki 42 °C, sukeliant mirtiną šilumos smūgį.
Šie pavojai tiesiogiai susiję su žmogaus šiluminės tolerancijos riba – temperatūros ir drėgmės lygiu, viršijus kurį žmogus negali išgyventi.
Nuo 1994 m. iki 2023 m. tik 2 proc. planetos teritorijos viršijo šiluminio stabilumo ribą jaunesniems nei 60 metų žmonėms, tačiau 20 proc. teritorijos tapo pavojinga vyresniems nei 60 metų asmenims.
Per šį laikotarpį buvo užfiksuoti nekompensuojamo karščio atvejai visose amžiaus grupėse, tačiau pavojingos sąlygos pasitaikė tik vyresnio amžiaus žmonėms ir tik trumpam laikui.
Klimato kaitos poveikis jau matomas plika akimi
Nuo 2000 m. ekstremalus karštis jau nusinešė daugiau nei 260 000 gyvybių. Daugiau nei 200 000 žmonių mirė per tris didelius karščius.
2003 m. Europoje nuo karščio mirė 72 000 žmonių.
„Tarpdisciplininis darbas yra gyvybiškai svarbus siekiant geriau suprasti mirtiną neregėto karščio potencialą ir kaip galima jį sumažinti“, – sakė daktaras Matthews.
„Kadangi vis didesnė planetos dalis tampa per karšta mūsų fiziologijai, žmonėms reikės patikimos prieigos prie vėsesnės aplinkos, kad galėtų pabėgti nuo karščio“, – pridūrė jis.
