„Katastrofinio lygio pūga Lietuvoje. 1000 m. Iki 20 m/s“ (0)
Ypatinga pūga.
© Thomas Vitali (free to use) | https://www.pexels.com/photo/winter-landscape-3039337/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvos sinoptikai savo feisbuke primena, kad seniau vasaris buvo pūgų mėnuo.
„Šiais laikais žiemoms šiltėjant vis dažniau jis yra potvynių pradžios arba ankstyvojo pavasario mėnuo. Šie metai rodo, kad vasaris gali tapti šalčiausiu žiemos mėnesiu, kai dalis žmonių sausio gale visą žiemą jau buvo nurašę.
Įprastai pūgos trunka ne ilgiau keleto valandų, tačiau lygiai prieš 56 metus pasitaikė ypatinga pūga. 1969 m. vasario 8–11 d. Panevėžyje užfiksuota pati ilgiausia katastrofinio lygio pūga Lietuvoje, kuri truko net 78 val. 25 min. (virš 3 parų). Pūgos metu matomumas buvo mažesnis nei 1000 metrų , vėjo greitis siekė net 16 m/s, o gūsiuose iki 20 m/s. Be to laikėsi ganėtinai žema oro temperatūra: vasario 8–9 d. buvo apie -10 °C, o vasario 10–11 d. apie -14 -15 °C. Dėl to juntamoji temperatūra siekė <-20 laipsnių.
|
Dar viena nuožmi pūga pasitaikė prieš 63 metus, 1962 m. vasario 17–18 d. Tada vėjo greitis pūgos metu siekė 20 m/s, gūsiuose – iki 26 m/s. Šilutėje pūga truko 22 val., Marijampolėje – 32 val. Tiesa, šaltis tada buvo silpnesnis, tad ir juntamoji oro temperatūra siekė „tik“ iki 10–15 laipsnių šalčio.
FAKTAS. Vidutiniškai imant, ilgiausiai per metus pūgos siaučia pietinėje Žemaičių aukštumos dalyje (Šilalės rajone esančios Laukuvos apylinkėse). Kitur Lietuvoje jų vidutinė trukmė maždaug dvigubai trumpesnė. Šiais laikais dėl šiltėjančių žiemų ilgai trunkančios pūgos tapę daug retesniu reiškiniu“, – rašo jie.
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)